TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

„VP grupės“ paslaptys. Mindaugas Marcinkevičius ir Nerijus Numavičius stoja į atvirą kovą

Mindaugas Marcinkevičius ir Nerijus Numavičius
15min nuotr. / Mindaugas Marcinkevičius ir Nerijus Numavičius
Šaltinis: 15min
0
A A

15min.lt pradeda publikacijų ciklą apie lig šiol neviešintus turtingiausių Lietuvos žmonių klubu pelnytai tituluojamos „VP grupės“ užkulisius.

Vienas iš „Maximos“ ir „Akropolių“ savininkų Mindaugas Marcinkevičius eina į viešumą ir atskleidžia, anot jo, galimai neteisėtus mechanizmus, naudotus „VP grupės“. Verslininko teigimu, jis pats, Nerijus Numavičius ir kiti grupės nariai vien mokesčių pavidalu nuo valstybės galimai nusuko kelis šimtus milijonų litų. N.Numavičius bei kitas „VP grupės“ partneris Ignas Staškevičius skolingi nelieka. 

Kaltinimai N.Numavičiui: imperija užvaldyta apeinant partnerius?

Du „VP grupės“ įkūrėjai jau kurį laiką santykius aiškinasi Lietuvos ir užsienio šalių teismuose. M.Marcinkevičius ir N.Numavičius vienas kitam negaili kaltinimų, o mažesnysis iš partnerių nutarė atversti visas kortas.

„VP grupė“ sugriuvo 2010-aisiais, kai Nerijus Numavičius šiurkščiai pažeidė iki tol galiojusią žodinę akcininkų sutartį. Pasinaudodamas apsimestiniais sandoriais ir slėpdamas savo veiksmus nuo smulkiųjų akcininkų, jis sukoncentravo „VP grupės“ valdymą ir neteisėtai perėmė grupės kontrolę.

Tuo pat metu prasidėjo ir struktūriniai pokyčiai: kūrėsi dešimtys holdingų, kurie buvo skirti atriboti realią veiklą vykdančias bendroves nuo „VP grupės“ akcininkų. Jų valdyti stojo N. Numavičiui ypač lojalių samdomų statytinių bei teisininkų ratas, pajamas generuojantis verslas pradėjo nuolatos judėti, tačiau reali įmonių veikla ir plėtra sustojo.

Dabar aiškėja ir „VP grupės“ akcininkų sukurto turto užvaldymo, perkėlimo į kitas jurisdikcijas bei kitokio savavališko disponavimo detalės. Žinau, kad norėdamas tai patvirtinti, būsiu priverstas kreiptis į teismą“, – 15min.lt teigė M.Marcinkevičius.

Viena konflikto su N.Numavičiumi priežasčių jis įvardija ir tai, kad didžiausias grupės akcininkas esą atriboja partnerius nuo informacijos apie „Maximą“ ir kitus grupės valdomus verslus.

„Neteisėtai užvaldžius „VP grupės“ kontrolę, iš karto nutrūko bet koks informacijos apie veiklą srautas. Kad ir kaip mėginau, jos negavau ir negaunu nei aš, nei kiti, dabar jau mažieji, akcininkai. Tik po keleto metų paaiškėjo tikrieji tokio elgesio motyvai. Mane pasiekė informacija apie iš mano valdomų „VP grupės“ įmonių Lietuvoje išvedamas lėšas į užsienio jurisdikcijas, o buvusių partnerių atribojimas nuo informacijos bei galimybės dalyvauti veiklos valdyme sudarė prielaidas elgtis savavališkai ir taip, kaip naudinga tik N. Numavičiui.

Visų akcininkų sukurtas turtas neaiškiomis sąlygomis perkeliamas bendrovėms, kurias valdo išskirtinai N.Numavičius, o „Maxima“ prisiima šių dažnai nepelningų veiklų nuostolius. Bendras akcininkų turtas yra intensyviai slapstomas neapsiribojant Europa ir išsivysčiusiomis šalimis.

Kadangi mano prašymai paaiškinti, kas vyksta, lieka neatsakyti, belieka tik kreiptis į teismą, išsiaiškinti situaciją ir, mano įtarimams pasitvirtinus, priversti kaltininkus atsakyti už savo veiksmus“, – tęsė M.Marcinkevičius.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Mindaugas Marcinkevičius
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Mindaugas Marcinkevičius teigia, jog jis ir kiti „VP grupės“ nariai apmokestinami kur kas kukliau nei eiliniai mirtingieji

„Pavyzdžiui, norėdami išsiaiškinti, kur tiksliai nukeliaus „Akropolius“ valdančios įmonių grupės turtas, Maltoje turėjome kreiptis į teismą. Dėl šių veiksmų, N.Numavičiaus nurodymu, gavau daugybę ieškinių, reikalaujančių atlyginti šimtamilijoninius, neva ta užklausa padarytus nuostolius“, – pridūrė jis.

„VP grupės“ nario apmokestinimo koeficientas: 0,6 proc.

Apie ofšorines įmones ir verslo schemas, kurias čia įvardija M.Marcinkevičius, 15min.lt rašys artimiausiu metu. Dabar – vienas skaičius. 0,6 proc. Tai yra pajamų mokesčio tarifas, kuris, anot žinomo verslininko, faktiškai taikomas ir jam, ir kitiems „VP grupės“ nariams.

„VP grupėje“, dėl ypač agresyvios mokesčių planavimo sistemos, faktinis pajamų apmokestinimas, mano skaičiavimais, sudaro 0,6 proc. nuo gautų pajamų.

„Veiklose, nesusijusiose su „VP grupe“, moku tokius mokesčius kaip ir likę Lietuvos piliečiai – 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio nuo dividendų ir darbo užmokesčio, 9 proc. „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir t.t.

„VP grupėje“, dėl ypač agresyvios mokesčių planavimo sistemos, faktinis pajamų apmokestinimas, mano skaičiavimais, sudaro 0,6 proc. nuo gautų pajamų. Mano informacija rodo, jog ir kitų akcininkų pajamos apmokestinamos analogišku tarifu“, – neslepia M.Marcinkevičius.

Milijonierius taip pat paaiškino, kaip „VP grupės“ nariai užsitikrina, anot jo, labai kuklų pajamų apmokestinimo lygį.

„Tai yra įmanoma tokiu būdu: įmonės ir fiziniai asmenys mokesčių nemoka nuo 3 iki 5 metų. Tada dirbtiniu būdu VMI pasiprašoma mokestinio patikrinimo. Jo metu, radus formalių pažeidimų, su mokesčių administratoriumi yra vedamos derybos, kurių pabaigoje pasiūloma susimokėti baudą, ir taip visam laikui uždaromas mokestinis periodas. Suderėtų mokesčių dydis dažniausiai būna apie šimtą tūkstančių litų, tačiau to laikotarpio mokestinės pajamos gali siekti ir milijardą“, – teigė M.Marcinkevičius.

Sunkiai suvokiama suma: 720 milijonų

Paklaustas, ar tai prisipažinimas, kad jis ir kiti „VP grupės“ nariai sąmoningai vengė mokesčių, verslininkas teigė kol kas negalįs naudoti tokio aštraus termino. Jis pasirinko kitą – „mokesčių planavimas“.

„Tokią informaciją turėsime tik teisiniu keliu išsiaiškinę visas aplinkybes, todėl palikime šį klausimą neatsakytą. Mokesčių planavimą naujojoje „VP grupėje“ valdo Diana Dominienė ir kelios pasaulinio lygio mokesčių architektų kontoros.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Nuo kivirčo dėl „Akropolių“ valdymo prasidėjęs „VP grupės“ narių konfliktas sparčiai įgauna pagreitį
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Nuo kivirčo dėl „Akropolių“ valdymo prasidėjęs „VP grupės“ narių konfliktas sparčiai įgauna pagreitį

Tikiu, kad jie atlieka velniškai gerą darbą legitimizuojant savo sukurtas schemas, tačiau džiugu, kad Lietuvoje galioja turinio prieš formą principas, kurį taikant sistemiškai analizuojamos tokios struktūros ir vertinamos visos struktūrą sudarančių sandorių sudarymo aplinkybės, tikrieji sandoriuose dalyvavusių asmenų ketinimai bei tikslai. Atitinkamai tais atvejais, kai nustatoma, kad tokios struktūros turėjo vienintelį tikslą – mokestinės naudos gavimą – VMI neatsižvelgia į sandorių formą, bet apmokestina nustatytą tikrąjį turinį“, – aiškino M.Marcinkevičius.

Pasak jo, per pirmuosius 10 Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metų „VP grupės“ nariai galimai išvengė mokesčių už daugiau negu įspūdingą sumą.

Suma, vien naudojantis trimis pagrindinėmis mokesčių vengimo schemomis, gali siekti maždaug 720 mln. litų.

„Kadangi neturiu jokių galimybių gauti informacijos apie įmonių veiklą, mano informacija gali būti netiksli. Remiantis man prieinama informacija bei mano atžvilgiu atlikto visiškai naujo mokestinio patikrinimo duomenimis, suma, vien naudojantis trimis pagrindinėmis mokesčių vengimo schemomis, gali siekti maždaug 720 mln. litų. Ir tai tik už periodą po įstojimo į Europos Sąjungą“, – skaičiavo „VP grupės“ narys.

Kaip tai veikia

M.Marcinkevičius teigia VMI perdavęs aibę informacijos apie savo ir kitų „VP grupės“ narių veiklą. Oficialiais dokumentais milijonierius paaiškina, kaip, jo nuomone, išvengta didžiulės vertės mokesčių mokėjimo.

Pirmiausiai M.Marcinkevičius pažymi, kad neseniai atliktame mokestiniame patikrinime jo atžvilgiu VMI patikrino tik nedidelę dalį sandorių. Verslininkas mokesčių inspektoriams primygtinai siūlo nagrinėti sandorių grandines, per kurias galimai įgytas didelės vertės turtas, išvengiant mokesčių mokėjimo.

„Mano nuomone, tai vyksta dirbtinai ir neteisėtai atskiriant įmonių veiklas, kai perkeliama ne reali veikla, o tik atskiriamos piniginės lėšos ir taip išvengiama ne mažiau kaip 15 proc. mokesčių nuo dividendų, kuriuos įmonės turėtų sumokėti, nes savo turiniu šie sandoriai laikytini akcininkams skirtų pinigų (dividendų) išmokėjimu.

Beje, dalis pinigų per trumpą laiką buvo iškelta iš Lietuvos panaudojant įmonių susijungimus ir naujai įsteigtas įmones prijungiant prie Kipre, Liuksemburge ar Nyderlanduose registruotų kitų „VP grupės“ įmonių. Panašu, kad pasinaudojimas įmonių teisės instrumentais sudarė prielaidas išvengti mokesčių sumokėjimo paslepiant išmokamus dividendus po reorganizavimo forma“, – 15min.lt teigė milijonierius.

M.Marcinkevičiaus teigimu, „VP grupėje“ nuo 2008 metų vyko aibė reorganizacijų, pristeigta krūva naujų įmonių. Dalis šių įmonių, anot jo, veikė ne kaip verslo subjektai, o kaip asmeniniai grupės akcininkų pinigų maišai.

„2008–2012 metais Vilniaus prekybos grupėje vyko visa eilė sisteminių reorganizavimų, dalis kurių – atskyrimo būdu, kuomet sėkmingai veikiančių bendrovių turto, o konkrečiai – pinigų, pagrindu būdavo įsteigiamos naujos bendrovės, kurios buvo reikalingos išimtinai akcininkams skirtų pinigų laikymui“, – teigiama viename iš M.Marcinkevičiaus VMI pateiktų raštų.

Pirmiausiai verslininkas įvardija bendrovės „Akso“ įsteigimą. Registrų centro duomenimis, 2008 m. pabaigoje įkurta bendrovė, anot 15min.lt pašnekovo, pirmiausiai perėmė didelės vertės pinigines lėšas. Nuo tuometės bendrovės „Vilniaus prekyba“ (dabartinis pavadinimas – „Leksita“) atskirta įmonė, anot verslininko, įgijo turto daugiau nei už 298 mln. Lt.

Netrukus pradėtas „Akso“ reorganizavimas, nuo bendrovės atskiriant keturias naujas įmones: „Agro Holdings“, „JJT“, „Gres“ ir „Entrita“. Šioms įmonėms tekusį turtą M.Marcinkevičius vertina nuo 32,48 iki beveik 97,45 mln. Lt.

Panašiai, anot „VP grupės“ nario, 2011 m. įvykdyta „Leo LT“ projektą plėtojusios bendrovės „NDX energija“ reorganizacija: įsteigtos dvi naujos bendrovės „Stetas“ ir „Solinera“, o kiekvienai iš jų perleista turto daugiau nei už 219 mln. Lt.

15min.lt nuotr./Galimo mokesčių vengimo schema
15min.lt nuotr./Galimo mokesčių vengimo schema

2012 m., anot M.Marcinkevičiaus, nuo „VP grupės“ įmonės „Sandėlių sistemos“ panašiu principu atskelta nauja bendrovė „Moto sistemos“. Jai perleisto turto vertė, anot jo, viršija 58 mln. Lt.

M.Marcinkevičius tvirtina, kad naujosios bendrovės įgijo išimtinai tik finansinį turtą – nuo piniginių lėšų iki vertybinių popierių. Sykiu verslininkas akcentuoja, kad milžiniškus finansinius rezervus sukaupę verslai dividendų nemokėjo. „VP grupės“ narys atviras: anot jo, taip suformuoti pinigų maišai grupės akcininkams, o ne realūs verslai.

„Reorganizavimai buvo vykdomi ne siekiant iš tiesų atskirti realias veiklas ar turtus, tačiau siekiant tokiu būdu akcininkams priskirti teisę į pinigus, išvengiant už dividendus mokėtino GPM. Tokį pelno paskirstymo akcininkams modelį sąmoningai ir apgalvotai pasirinko Vilniaus prekybos grupės akcininkai“, – kreipimesi į VMI teigia M.Marcinkevičius.

Be to, jis pabrėžia, kad pinigų kontrolės perkėlimas į mokesčių rojus – taip pat dažna praktika. Verslininko duomenimis, didžiulius turtus valdančios „Agro Holdings“ ir „Entrita“ 2009 m. prijungtos prie Kipro įmonių „ Equipark Limited“ bei „Franpark Limited“. Tais pačiais metas „Gres“ prijungta prie Liuksemburge registruotos „Agile Finance S.A.“, o „JJT“ – prie Olandijoje registruotos kompanijos „TAF Asset 11 B.V.“.

Visas šis mechanizmas, M.Marcinkevičiaus žodžiais, buvo paslėptas dividendų išmokėjimas – ne pinigais, o įmonių akcijomis, kurios suteikia teisę į didelės vertės turtą. O turtas, kaip jau minėta, tai pirmiausia didelės vertės piniginės lėšos.

M.Marcinkevičiaus skaičiavimais, ši ir panašios schemos jam ir kitiems „VP grupės“ akcininkams galimai leido išvengti GPM už 232 mln. Lt.

Pasitelkiant kitas schemas, kurias 15min.lt artimiausiu metu viešins, anot verslininko, valstybė galimai negavo dar 290 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 207 mln. Lt pelno mokesčio.

Pasirengęs pakratyti savas kišenes

M.Marcinkevičius tikina suprantantis, jog jeigu VMI jo nurodytose schemose aptiks pažeidimų, jam teks gerokai patuštinti piniginę. „VP grupės“ narys teigia esąs tam pasirengęs.

Neturiu jokios kitos išeities kaip tik viešinti šias schemas ir taip atkreipti valstybinių institucijų dėmesį.

„Taip. Paskutinio mokestinio patikrinimo metu įmonių mokestines prievoles padengti buvo paprašyta manęs. Kadangi įmonių nebevaldau, o mokestinės prievolės priklauso įmonėms, šias sumas turėtų sumokėti pačios įmonės, neturiu jokios kitos išeities kaip tik viešinti šias schemas ir taip atkreipti valstybinių institucijų dėmesį.

Esu ne tik nusiteikęs, bet ir įpareigotas įstatymų, savo sąžinės ir verslo motyvacijos susimokėti visus man bei mano įkurtai įmonei priklausančius mokesčius ir nė cento mažiau“, – teigė verslininkas.

Pasitraukimas iš „VP grupės“ – „rinkos sąlygomis“

Paklaustas, dėl ko ryžosi atviram karui su N.Numavičiumi, „VP grupės“ narys nurodė kelias priežastis. Tarp jų – verslininko nuomone, už kitų akcininkų nugaros vykstančius procesus.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./„Jamam“ nuolaidų diena Vilniaus „Akropolyje“
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Vilniaus „Akropolis“

„Po mano bandymo gauti informaciją apie planuojamą „Akropolių“ perleidimo sandorį Maltoje, buvau užpiltas ieškiniais bei turto areštais taip tikintis, jog išsigąsiu ir toliau toleruosiu neteisėtą veiklą. Tuo pačiu metu VMI baigė mano mokestinį patikrinimą ir „VP grupės“ įmonių išvengtus mokesčius bando išsireikalauti iš manęs. Taip pat gaunu vis daugiau informacijos apie „VP grupės“ sukurto turto perleidimą tik su Nerijumi Numavičiumi ar su juo susijusiais asmenimis kontroliuojančioms įmonėms“, – užsiminė M.Marcinkevičius.

Vis dėlto pagrindinė „VP grupės“ paslapčių atskleidimo priežastis, anot jo, yra kita. M.Marcinkevičius teigia norintis atsiriboti nuo buvusių bendražygių verslo praktikos.

„Pagrindine šio beprecedenčio viešumo priežastimi tapo mano paskutinių penkerių metų veikla – „Lords LB Asset Management“, fondų valdymo įmonė ir jos valdomi fondai. Ši veikla reikalauja nepriekaištingos reputacijos, visiško skaidrumo ir sąžiningo valdymo. Esu atskaitingas šimtams investuotojų bei institucijų, mūsų santykiai grindžiami abipusio pasitikėjimo principais.

Negaliu savo investuotojams užtikrinti visiško savo veiklos skaidrumo, jei nesugebėsiu paaiškinti, kaip valdoma „VP grupė“. Mano asmeninės vertybės, naujas verslas bei neseniai paaiškėjusios aplinkybes nepalieka kitos išeities, kaip sekti pasauline praktika ir viešinti neskaidrius ir tik vieno asmens poreikius tenkinančius „VP grupės“ veiklos modelius“, – teigė milijonierius.

Paprašytas įvardinti, ko siekia savo veiksmais, pašnekovas atskleidė rimtai svarstantis visiško pasitraukimo iš „VP grupės“ galimybę.

„Mūsų tikslas – investicijų į „VP grupę“ tvarumas. Tai ir skaidri bei efektyvi įmonių veikla, ir sąžiningai valstybei mokami mokesčiai, ir kuriama nauda akcininkams. Būtent to ir siekiame.

Taip pat viliuosi, kad skaidrinant „VP grupės“ įmonių veiklą, jos sugebės didinti efektyvumą ir atkurti savo reputaciją. Grupei būtina žmogiškojo kapitalo kaita, nes tik taip ji galės pradėti iš naujo nustatinėti savo veiklos standartus, kurie remtųsi geriausiomis Vakarų pasaulio praktikomis. Jeigu tai neįvyks ir į valdymą smulkieji akcininkai toliau bus neįtraukiami, iš grupės teks pasitraukti“, – tęsė M.Marcinkevičius.

Paklaustas, kokiomis sąlygomis norėtų trauktis iš turtingiausių šalies žmonių klubo, „VP grupės“ narys tikslių sąlygų nenurodė.

„Nesu prieš idėją būti aktyviu mažuoju akcininku. Vakarų valstybėse, į kurias lygiuojuosi, tokia praktika užtikrina kapitalo grąžą, informacijos prieigą bei tvarų mokesčių planavimą. Jeigu bendros kalbos nepavyks rasti ir toliau, sutikčiau pasitraukti bet kokiomis rinkos padiktuotomis sąlygomis“, – teigė M.Marcinkevičius.

Litą pakeitus euru, jo partneris N.Numavičius tapo vieninteliu Lietuvos milijardieriumi. M.Marcinkevičius atskleidžia, kiek, jo paties skaičiavimais, verta visa „VP grupės“ imperija.

„Gaunu tik tokią informacija, kuri prieinama viešuosiuose registruose. Tačiau žinant, kur įmonę palikau 2011 metais, grupės vertė viršija 4 mlrd. eurų, o mano dalis šiuo metu (verta – aut. past.) daugiau nei 8 proc.“, – reziumavo vienas turtingiausių Lietuvos žmonių.

Moka milijonines baudas

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) komunikacijos vadovas Darius Buta 15min.lt informavo, kad VP grupės akcininkų veikla yra tiriama. „VMI darbuotojai ne kartą buvo susitikę su minimos verslo įmonių grupės savininkais, konsultantais, atstovais. Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento specialistai šiuo metu skiria didelį dėmesį mokesčių mokėtojų grupių vykdomoms reorganizacijoms, kurios peržengia vienos valstybės ribas, siekiant identifikuoti tikruosius minėtų reorganizavimų ketinimus”, – teigė jis.

Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Valstybinė mokesčių inspekcija teigia atidžiai narstanti „VP grupės“ veiksmus
Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Valstybinė mokesčių inspekcija teigia atidžiai narstanti „VP grupės“ veiksmus

VMI atstovas pabrėžia, kad Mokesčių inspekcija „niekada nedalyvavo ir neplanuoja dalyvauti verslo partnerių konfliktuose ir niekada nebus įrankiu, kuriuo galėtų naudotis akcininkai kovai su konkurentais“.

VMI 15min.lt pateiktais duomenimis, nuo 2012 m. iki 2015 m. liepos mėn. VMI atliko visų UAB „Vilniaus prekyba“ akcininkų mokestinius tikrinimus, kurių metu iš viso apskaičiavo beveik 2 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių. Buvo išanalizuotos mokesčių vengimo schemos ir mokesčiai apskaičiuoti taikant turinio virš formos principą.

Šis Lietuvos teisėje įtvirtintas principas neleidžia asmenims piktnaudžiauti teise, siekiant nuslėpti mokesčius. „Steigiant įmonę, be abejo, nebus nurodoma, kad jos veikla skirta lėšų perkėlimui ar mokesčių mažinimui, tokios įmonės gali užsiimti administravimo ar kita veikla. VMI atidžiai stebi ir kontroliuoja įmones, kurios steigiamos kaip priedangos įmonės ar tarpininkės neteisėtom mokesčių mažinimo schemoms kurti„, – teigė D.Buta.

Plona riba tarp mokesčių optimizavimo ir vengimo

Lietuvoje pajamos iš dividendų apmokestinamos 15 proc. tarifu. Kokios tai sumos galima suprasti pažvelgus į VP grupės pelnus. Antai jau minėtos bendrovės „Leksita“ nepaskirstytas pelnas 2014 m. siekė 77 mln. eurų, o dividendų išmokėta kiek daugiau nei milijonas eurų.

Ilgą laiką mokestį už dividendus Lietuvos verslininkai apeidavo suteikdami paskolas savo valdomoms įmonėms ir gaudami už jas dosnias palūkanas, kurios nebuvo apmokestinamos. 15min.lt žiniomis, būtent dėl to VMI turėjo pretenzijų N.Numavičiui, M.Marcinkevičiui ir kitiems VP grupės akcininkams.

Beprocentinių paskolų išdalinimas akcininkams, kitos schemos, kuriomis, balansuojant ant teisėtumo ribos, agresyviai planuojami mokesčių optimizavimo veiksmai, visada VMI vertinami ypač įdėmiai.

“Paskola suteikta gali būti, tačiau, jei paskola teikiama susijusiam asmeniui, pajamos (pelnas), atitinkantis rinkos sąlygomis gautinas pajamas (pelną), turi būti apmokestinamos vadovaujantis Pelno mokesčių įstatymo 40 str. 2 d. nuostatomis.

Beprocentinių paskolų išdalinimas akcininkams, kitos schemos, kuriomis, balansuojant ant teisėtumo ribos, agresyviai planuojami mokesčių optimizavimo veiksmai, visada VMI vertinami ypač įdėmiai”, – teigė D.Buta.

Pasaulinė didžiųjų bendrovių praktika

VMI atstovo teigimu, daugelis pasaulio didžiųjų kompanijų taiko įvairias schemas mokesčiams „optimizuoti“ – tam pasitelkiamos profesionalių konsultantų, advokatų kontoros, kuriamos įvairios ties legalumo riba balansuojančios schemos:

„Vien tai, kad kompanija vykdo įvairias reorganizavimo priemones, dar nereiškia, kad ji siekia nelegaliai išvengti mokesčių, tačiau VMI atidžiai stebi šiuos procesus, schemas, siekiant išsiaiškinti, ar kurioje nors grandyje nebuvo išvengta privalomų mokesčių.”

Paklaustas, ar galėtų įvardinti, kurie iš VP grupės akcininkų turėjo susimokėti mokesčius, baudas ar delspinigius, VMI atstovas nurodė: „Pagal galiojančias teisės aktų nuostatas, neturime teisės atskleisti mokesčių mokėtojų vardų ar pavardžių, pateikti kitos informacijos, pagal kurią būtų galima identifikuoti mokesčių mokėtojų duomenis, jei tyrimo metu gyventojas pats tikslino deklaracijas, sumokėjo mokesčius, ar susitarė su VMI dėl mokėtinų sumų.

Pažymėtina, kad susitarimas dėl mokesčių sumokėjimo – įprasta praktika, kai nei mokėtojas, nei mokesčių administratorius neturi šimtaprocentinių įrodymų apskaičiuotiems mokesčiams pagrįsti.”

Riboja 5 metų senatis ir ofšorai

Lengvatinėse zonose įsikūrusių įmonių duomenis gauti sudėtingiau, tačiau VMI ne kartą yra nustačiusi nuslėptas mokesčius sumas ofšorinėse kompanijose.

Pašnekovas nurodė, kad išanalizavusi įmonių grupių reorganizavimą, gavus atsakymus į užklausas iš kitų šalių mokesčių administratorių, VMI gali imtis ir įmonių susijusių asmenų kontrolės procedūrų, kurios teisiškai gali apimti einamuosius ir 5 praėjusius metus.

5 metų terminas gali būti ne vienintelė kliūtis aiškinantis mokesčių optimizavimo schemas. VMI tyrimus stipriai apsunkina vadinamuosiuose mokesčių rojuose registruoti juridiniai asmenys, iš kurių informaciją apie tikruosius naudos gavėjus ir jų finansinius srautus gauti nėra paprasta.

„Jau šiuo metu Lietuvos mokesčių administratorius gauna didžiulius informacijos kiekius apie mūsų šalies gyventojų turtą kitose valstybėse, gaunamas pajamas, artimiausiais metais šis informacijos kiekis tik didės, tad nuslėpti mokesčius užsienio valstybėse bus kur kas sunkiau. Taip, reikia pripažinti, kad lengvatinėse zonose įsikūrusių įmonių duomenis gauti sudėtingiau, tačiau VMI ne kartą yra nustačiusi nuslėptas mokesčius sumas ofšorinėse kompanijose”, – teigė D.Buta.

Jis pabrėžė, kad VMI pastaruoju metu skiria didelius resursus kontroliuoti gyventojų, priskiriamų turtingųjų asmenų kategorijai, teisingą pajamų apmokestinimą. Iš viso numatoma patikrinti 200 gyventojų.

Agresyvaus pasitraukimo iš grupės strategija

2014 N.Numavičiaus sumokėtų mokesčių bendras tarifas nuo visos pajamų sumos viršija 14 proc. N.Numavičiaus įsitikimu, grupės įmonės tinkamai apskaito ir sumoka visus mokesčius, – teigė O.Petroševičienė.

15min.lt kreipėsi į pagrindinį VP grupės akcininką prašydama pateikti atsakymus. Jie buvo pateikti per N.Numavičiaus advokatę Olgą Petroševičienę.

„Komentuoti šiuos teiginius labai sudėtinga, nes nėra pateikta jokios konkrečios informacijos dėl neva mažo apmokestinimo ir nesumokėtų mokesčių. Nerijui Numavičiui nėra žinoma, kokius mokesčius ir kokiu tarifu moka p. M.Marcinkevičius.

Pavyzdžiui, 2014 N.Numavičiaus sumokėtų mokesčių bendras tarifas nuo visos pajamų sumos viršija 14 proc. N.Numavičiaus įsitikimu, grupės įmonės tinkamai apskaito ir sumoka visus mokesčius taip pat.

„Scanpix“ nuotr./Nerijus Numavičius
„Scanpix“ nuotr./Nerijus Numavičius tikina mokesčius mokantis kaip kiekvienas mirtingasis

Komentuoti bendro akcininkų turto „slapstymo“ taip pat negalime, nes konkretaus klausimo ir šio kaltinimo taip ir nesupratome. Kaltinimai dėl to, kad neva nepelningų verslų nuostolius prisiima „Maxima“, nepagrįsti. Priešingai, pačius rizikingiausius ir nuostolingiausius verslus, tokius kaip interneto parduotuvė „Barbora“, N. Numavičius yra linkęs prisiimti sau.  

M.Marcinkevičiaus nurodomu laikotarpiu visi svarbiausi grupės verslo sprendimai būdavo priimami pasiekus konsensusą tarp visų akcininkų. Juos svarstant ir priimant dalyvavo ir pats p. Marcinkevičius, todėl jam puikiai žinoma, kad grupėje visi sandoriai būdavo atliekami rinkos sąlygomis, griežtai laikantis įstatymų ir sumokant visus teisės aktuose nustatytus mokesčius.   

Mums nėra žinoma apie VMI priekaištus dėl grupėje atliktų sandorių nei įmonėms, nei N.Numavičiui, kadangi minėti sandoriai atlikti laikantis įstatymų ir kitų reikalavimų. Taigi M. Marcinkevičiaus pateiktą informaciją vertiname kaip mėginimą sumenkinti grupės reputaciją ir padaryti jai žalos.  

N.Numavičius paskleistą informaciją laiko melaginga ir vertina ją kaip Mindaugo Marcinkevičiaus agresyvaus pasitraukimo iš grupės strategijos dalį. Tikėtina, kad tokiais veiksmais jis daro spaudimą“, – teigiama pateiktuose atsakymuose.

Po reorganizacijų mokesčių našta didėjo

Juose taip pat nurodoma, jog įmonių reorganizacijos tebuvo įprastinė verslo praktika, o ne mėginimas išvengti mokesčių:

„Akcininkų valdomose įmonėse nuolat vykdavo įvairių reorganizacijų, pertvarkymų ir pokyčių. Tai – neišvengiamas procesas prisitaikant prie nuolatos kintančių verslo sąlygų.

Pabrėžiame, kad nei viena reorganizacija nebuvo vykdoma siekiant išvengti mokesčių. Kiekvienu atveju buvo siekiama konkrečių verslo tikslų – būdavo atskiriamos, gryninamos veiklos, diversifikuojamos rizikos, atsisakoma nepelningų veiklų ir pan.

Dalis verslo į kitas ES valstybes buvo perkelta ir dėl makroekonominių motyvų – 2008-2009 m. Lietuvoje prasidėjusios ekonominės krizės ir pan. Nei po vienos reorganizacijos grupės įmonių mokesčių našta nesumažėjo, o kai kada netgi padidėdavo, ir įmonės dėl to patirdavo papildomų kaštų.

Mokesčius atidėdavo

N.Numavičius neslepia, jog grupė kuria įmones palankesne mokestine terpe pasižyminčiose šalyse, tačiau kategoriškai nesutinka su prielaidomis, jog per įmonių voratinklį galėjo būti apgaudinėjami kiti grupės akcininkai.

Kiekvienas akcininkas vietoj senos įmonės akcijų gaudavo naujos įmonės akcijų. Tokiais atvejais tiek Lietuvos įstatymai, tiek ir ES direktyvos leidžia apmokestinimą atidėti iki realaus turto ar akcijų pardavimo, – paaiškino advokatė.

„Vykdant tarptautines reorganizacijas, įkuriant įmones Kipre, Nyderlanduose, Liuksemburge, Lietuvoje visada buvo paliekami mokesčių mokėtojai (t.y. nuolatinės buveinės), kurie toliau mokėjo mokesčius čia taip, lyg reorganizacijų nebūtų buvę. Kaip minėta, visos vidinės reorganizacijos vykdytos rinkos sąlygomis, griežtai laikantis įstatymų, įskaitant ir mokestinių, reikalavimų.   

Po aptariamų reorganizacijų joks įmonių ar akcininkų turtas niekur „nedingdavo“. Kiekvienas akcininkas vietoj senos įmonės akcijų gaudavo naujos įmonės akcijų arba vietoje vienos įmonės akcijų gaudavo dviejų įmonių akcijų ir toliau tokios pačiomis sąlygomis dalyvavo versle. Minėtų vidinių reorganizacijų metu nei įmonių turtas, nei akcininkų akcijos nebuvo parduodamos.

Norėtume pabrėžti, kad tokiais atvejais tiek Lietuvos įstatymai, tiek ir ES direktyvos leidžia apmokestinimą atidėti iki realaus turto ar akcijų pardavimo. Tai – visoje ES įprasta verslo praktika. N.Numavičiaus žiniomis, apie svarbiausius planuojamus vidinius pertvarkymus VMI visada iš anksto būdavo informuojama.

Vykdant reorganizacijas, buvo pasirenkamos tos šalys, kurios turi išvystytas infrastruktūras tokiems verslams aptarnauti ir turi tvarias įstatymines bazes. Reorganizacijų metu jokie fondai nebūdavo sukuriami: buvo įkurtos įmonės, kurių akcininkai likdavo tie patys ir tomis pačiomis dalimis“, - teigiama N.Numavičiaus vardu pateiktame komentare.

N.Numavičiaus ir VMI nuomonės išsiskyrė

Pasak N.Numavičiaus atstovės, esminė atskyrimų priežastis yra tai, jog smuklesni verslai yra greitesni, efektyvesni ir lankstesni. Kaip ir įprasta išsivysčiusiame verslo pasaulyje, skirtingos grupės įmonės vykdė ir vykdo ne vienodą veiklą – vienos yra finansavimo bendrovės, kitos užsiima įmonių akcijų valdymu, trečios vykdo konsultacijų veiklą, dar kitos užsiima prekyba ir pan.

Atsakymuose paaiškinta, kodėl VP grupė ilgą laiką akcininkams nemokėjo dividendų: „Ilgą laiką akcininkams priklausančios įmonės vykdė sparčią plėtrą, kuriai reikėjo investicijų, todėl įmonės nedisponavo laisvomis lėšomis dividendams mokėti ir uždirbtas pelnas buvo reinvestuojamas atgal į bendrą verslą. Akcininkai dirbo grupės įmonėse (dažniausiai joms vadovaudavo) ir gaudavo su darbo santykiais susijusių pajamų.“

N.Numavičius neneigė, kad yra sulaukęs VMI pretenzijų. Jį, kaip fizinį asmenį, yra tikrinusi inspekcija. „Patikrinimo metu VMI buvo kilę klausimų. Kai kuriais kilusiais klausimais p. Numavičiaus ir VMI nuomonės nesutapo, tačiau nei vienai iš pusių nepavykus įrodyti jų tiesų − abi pusės pasiliko prie savo pozicijų, − buvo pasinaudota įstatymuose numatytu tokiu situacijų sureguliavimo būdu. Šiuo metu jokiu likusių neišspręstų mokestinių klausimų ar iš VMI gautų pretenzijų N. Numavičius neturi“, – teigiama atsakymuose.

Kaltinimai M.Marcinkevičiui

Nepaisant žodinio susitarimo M.Marcinkevičius dar 2009 m. pakeitė savo požiūrį ir pradėjo kurti pamatus bei vystyti asmenines, su VP dešimtuko verslu konkuruojančias veiklas, – nurodoma atsakymuose.

Į M.Marcinkevičiaus kaltinimus VP grupės užvaldymu, N.Numavičius atsakė priminimu, jog pats M.Marcinkevičius pirmasis pamynė žodinį susitarimą:

„Akcininkų sutarties taip vadinamame VP dešimtuke nebuvo. Tarp akcininkų buvo bendras požiūris, kad verslas vykdomas tik visiems kartu, o ne atskirai, tačiau kai kurie akcininkai, pirmiausia M. Marcinkevičius, dar 2009 m. pakeitė savo požiūrį ir pradėjo kurti pamatus bei vystyti asmenines, su VP dešimtuko verslu konkuruojančias veiklas.   

Mesti kaltinimai, kad apsimestiniais sandoriais slapta nuo smulkiųjų akcininkų buvo sukoncentruotas „VP grupės“ valdymas ir neteisėtai perimta kontrolė, yra visai nesuprantami ir nepagrįsti. N.Numavičiaus kontrolės koncentracija vyko viešai, 2010 m. gruodžio 10 d. pateikus pranešimą apie koncentraciją Konkurencijos tarybai ir gavus jos leidimą, kuris buvo viešai paskelbtas 2011 metais.“

Taip pat priminta, kad apie agresyvų mokesčių administravimą VP grupėje kalbantis M.Marcinkevičius pats dalį savo verslų iš Lietuvos yra perkėles į Estiją, kur mokestinė aplinka yra gerokai palankesnė.

Laisvi apsispręsti, kaip valdyti turtą

Vienas iš bendrovės „Vilniaus prekyba“ valdybos narių ir akcininkų Ignas Staškevičius 15min.lt teigė, kad M.Marcinkevičiaus teiginiai apie valstybei galimai nesumokėtus mokesčius nėra pagrįsti: „Tokius kaltinimus vertinti man sunku dėl keleto priežasčių. „VP grupė“ yra simbolinė sąvoka, skirtingi asmenys jai suteikia skirtingas prasmes. Buvę vadinamojo „VP devintuko“ nariai šiandien turi verslų, kuriuose nebėra partneriai.

Aš pats esu individualiai investavęs į leidybą, knygyną, elektroninę prekybą, nekilnojamąjį turtą. Kiek žinau, Mindaugas ir Nerijus taip pat yra investavę į skirtingus verslus pavieniui ar su kitais asmenimis. Kiekvienas pats sprendžia, kokiose valstybėse steigti bendroves, kaip jas valdyti. Nesu girdėjęs ir neturiu jokio pagrindo manyti, kad „Maxima“ kaip nors nedorai prisiima kitų asmenų nuostolius.“

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Ignas Staškevičius
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Ignas Staškevičius teigia neturintis pagrindo manyti, kad „VP grupė“ ėmėsi neteisėtų veiksmų

Pasak jo, jokios problemos gauti informaciją apie įmonių veiklą smulkiesiems akcininkams nekyla: „Nors esu pats smulkiausias daugelio bendrovių, kuriose netiesiogiai esame partneriai su Mindaugu, akcininkas, niekada nesu patyręs jokių savo teisių į informaciją pažeidimų ar suvaržymų. Suprantu savo, kaip akcininko, apribojimus gauti informaciją iš įmonių.

Mano nuomone, tai nustato ir įstatymai: akcininkams tiesiog nepriklauso gauti tiek pat informacijos, kiek, pavyzdžiui, turi bendrovės vadovybė, turbūt todėl, kad akcininkai nedirba bendrovės naudai. Dirbdamas bendrovių, kuriose netiesiogiai dalį akcijų turi Mindaugas, vadovu, pastebiu išskirtinį jo alkį vidinei bendrovių informacijai.”

VMI pretenzijų nesulaukė

I.Staškevičiaus nuomone, pernelyg supaprastintas, paviršutiniškas ir netikslus mėginimas pateikti vieno verslo vystymo etapo istoriją nėra vertingas. „Žinau, kad visi sprendimai jungti, atskirti ar pertvarkyti bendroves buvo svarstyti ir priimti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, taigi juose dalyvavo arba turėjo galimybę dalyvauti visi akcininkai, taip pat ir Mindaugas”, – teigė pašnekovas.

Paklaustas, kodėl viena didžiausių ir pelningiausių Lietuvos įmonių taip ilgai savo akcininkams nemokėjo dividendų, I.Staškevičius nurodė, kad lėšos buvo reinvestuojamos į verslą: „Itin reikšmingą mano asmeninių pajamų dalį sudaro darbo užmokestis ir tantjemos už darbą skirtingų bendrovių valdybose ar stebėtojų tarybose.

Ilgai nesitikėdavome dividendų iš savo steigtų bendrovių, nes pelną jos reinvestuodavo, tačiau jau keletą metų įvairios bendrovės, kuriose turiu akcijų, dividendus moka reguliariai.

Dividendų taip pat gaunu ir juos vertinu. Išties ilgai nesitikėdavome dividendų iš savo steigtų bendrovių, nes pelną jos reinvestuodavo, tačiau jau keletą metų įvairios bendrovės, kuriose turiu akcijų, dividendus moka reguliariai. Kadangi Mindaugo netiesiogiai turimų akcijų dalis dažniausia yra keliskart didesnė, nei mano, atitinkamai skiriasi ir jo gaunamų dividendų sumos.”

I.Staškevičius teigė nepamenantis mokėjęs VMI kokių nors baudų ar delspinigių.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką