Pasak V. Plunksnio, įmonės pirkimo – pardavimo sandoris jau tiek pasistūmėjęs, kad neįmanoma ką nors pakeisti.
„Invinus“ – tai bendrovė, kuri įsigijo „Alitą“, ji buvo sujungta su „Alita“ ir jos skolos tapo „Alitos“ skolom, tai net jei akcininkai sutiktų atiduoti tą įmonę, jos vertė dabar yra gerokai mažesnė negu buvo prieš privatizavimą“, – sako V.Plunksnis.
V. Plunksnio nuomone, KT sprendimas greičiausiai taps dar vienu pretekstu reikalauti kompensacijos Luigiterzo Boscai, kuris Lietuvą yra apskundęs tarptautiniam arbitražui UNCITRAIL. Italijos verslininkas patirtus nuostolius vertina 800 mln. litų.
Paaiškės rudenį
Generalinė prokuratūra kol kas nesikreipė į teismą dėl „Alita“ privatizavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nors tą turėjo padaryti gindama viešąjį interesą
Vis dėlto, pasak vienos iš Lietuvą tarptautinio arbitražo teisme atstovaujančios teisininkų kontorų LAWIN partnerės Vilijos Vaitkutės Pavan, toks KT sprendimas niekaip neturėtų atsigriebti tarptautinio arbitražo teisme.
„Prieš „Bosca“ reikšmės visiškai neturi – čia KT žiūrėjo, ar vyriausybės nutarimas, kuriuo pritarta pakeitimui, pažeidžia Konstituciją, o „Boscos“ ieškiniui negali turėti jokios reikšmės. Kalbama kaip ir apie tą patį, bet teisiškai formaliai ne tie dalykai nagrinėjami“, – sakė V. Vaitkutė Pavan.
Pasak jos, tikimasi, kad galutinis arbitražo sprendimas turėtų paaiškėti iki rudens.
Turėjo kreiptis Generalinė prokuratūra
Advokatų kontoros „Glimstedt“ vadovaujantis partneris Linas Sesickas mano, kad L. Bosca šį sprendimą pamėgins panaudoti savais tikslais.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Generalinė prokuratūra kol kas nesikreipė į teismą dėl „Alita“ privatizavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nors tą turėjo padaryti gindama viešąjį interesą.
„Vyriausybė nutarimu 2004 m. sutiko, kad valstybei priklausiusių AB „Alita“ akcijų pirkėjas UAB „Invinus“ būtų reorganizuota – UAB „Invinus“ prijungiant prie AB „Alita“. Tokiu būdu AB „Alita“ iš esmės pati finansavo savo pačios įsigijimą, – pasakojo L. Sesikas. – Dėl tokio susijungimo, tikėtina, kad AB „Alita“ turtas turėjo sumažėti, nes UAB „Invinus“ turėjo atitinkamus įsipareigojimus valstybei. Nuo tokio AB „Alita“ vertės sumažėjimo galėjo nukentėti tuo metu buvę AB „Alita“ smulkieji akcininkai. Pastarieji, remdamiesi Konstitucinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarimu, turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo.“
Bendrovei įtakos nedarys
Pernai „Alitą“ už skolas perėmė antrinė „Swedbank“ bendrovė „FR&R Invest“ , o Kauno apygardos tesimas praėjusią savaitę nusprendė, kad sandoris, kuriuo „Swedbank“ grupei priklausanti bendrovė „FR&R Invest“ perėmė alkoholinių gėrimų gamintojos „Alita Group“ valdymą, buvo neteisėtas. „Alita“ ketina skųsti sprendimą.
Šiuo metu daugia„FR&R Invest“ valdo 84,65 proc. „Alitos“ akcijų,o buvęs didžiausias įmonių grupės „Alitos“ akcininkas Vytautas Junevičius, kuriam dabar priklauso 14,5 proc. įmonės akcijų, paprašytas pakomentuoti situaciją sakė nesantis susipažinęs su KT nutartimi, tačiau ir jis trumpai užsiminė, kad KT sprendimas įtakos bendrovės veiklai greičiausiai neturės: „Kiek anksčiau girdėjau, tai yra politinių organizacijų klausimas, kuris mūsų beveik neliečia. (...) Manau, ten mūsų įmonės neliečiantis reikalas.“
Prieš 10 metų „Alita“ už 57 mln. litų buvo parduota jos vadovų komandai, nors geriausią – beveik 91 mln. litų – pasiūlymą buvo pateikęs Italijos verslininkas. 2006 m. „Valstybės turto fondas“ pralaimėjo bylą dėl neteisėto italų verslininko pašalinimo iš įmonės privatizavimo. Aukščiausiojo Teismo sprendimu verslininkui buvo sumokėta kompensacija, kuri siekė 1 mln. 750 tūkst. litų.
Prašymą KT buvo pateikusi esamų ir buvusių Seimo narių grupė, prašiusi įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą
