Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniaus miesto skrydžių bendrovės „Air Lituanica“ akcininkų paieška primena verslininkų reketą

Air Lituanica
A.Zuoko sukurta nacionalinė skrydžių bendrovė kol kas kelia daugiau nerimo ir abejonių, nei duoda naudos.
Šaltinis: 15min
0
A A

Prieš dvejus metus sostinės mero Artūro Zuoko miesto gyventojų lėšomis pradėtos kurti skrydžių bendrovės „Air Lituanica“ siūlės ima braškėti. Nerimą kelią net tik nutrūkęs bendradarbiavimas su „Estonian Air“ ir perpus sumažėjęs bendrovės lėktuvų parkas – iš dviejų lėktuvų liko vienas. Savivaldybės įmonės steigimo ir akcininkų paieškos schema kelia daug klausimų. Viešojoje erdvėje jau juokaujama, kad jei nori ką nors Vilniuje daryti, turi tapti skrydžių bendrovės akcininku.

87 proc. skrydžių bendrovės akcijų priklauso  Vilniaus miesto nekilnojamojo turto plėtros įmonei „Start Vilnius“. Likę 13 proc. priklauso bendrovei „Air Lituanica club“.

Bendrovės akcininku gali tapti kiekvienas norintis ir galintis investuoti 86 tūkst. litų – tiek kainuoja viena akcija. Už šią sumą siūloma atsidurti išties elitiniame klube, kuriame prie vieno stalo sėda įtakingi Vilniaus politikai, miesto vystymu užsiimančių savivaldybės įmonių atstovai, privačių statybų, žiniasklaidos bendrovių vadovai.

Vis garsiau kalbama, kad kai kurie privatūs verslininkai ir net valstybinių įstaigų vadovai buvo spaudžiami investuoti į abejotiną finansinę ateitį turintį verslą.

Pasiūlymas pirkti ramesnę ateitį

Iš tiesų žinau ne vieną žmogų, kuris dalyvavo nuo pat pradžių steigiant „Air Lituanica“. Dalis jų tikrai tikėjo šia idėja, tačiau, deja, tenka susidurti ir su tokiais pavyzdžiais, kai buvo labai aiškiai duodama suprasti, kad arba tampi šio klubo nariu ir tavo reikalai Vilniaus mieste klosis puikiai, arba nariu netampi ir tada kyla daug klaustukų, kaip viskas vyks, – sakė R.Šimašius.

„Iš tiesų žinau ne vieną žmogų, kuris dalyvavo nuo pat pradžių steigiant „Air Lituanica“. Dalis jų tikrai tikėjo šia idėja, tačiau, deja, tenka susidurti ir su tokiais pavyzdžiais, kai buvo labai aiškiai duodama suprasti, kad arba tampi šio klubo nariu ir tavo reikalai Vilniaus mieste klosis puikiai, arba nariu netampi ir tada kyla daug klaustukų, kaip viskas vyks“, – 15min.lt sakė buvęs teisingumo ministras, Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas, Seimo narys Remigijus Šimašius.

Pasak jo, abejonės tik sustiprėja žvilgtelėjus į šio klubo narių sąrašą: „Tarkim, ten labai dėsningai atsiduria nekilnojamojo turto plėtros kompanijos. Keista, kam nekilnojamojo turto plėtros bendrovėms dalyvauti aviacijos versle?“

Skrydžių bendrovės akcininkais yra tokios įmonės kaip „MG Baltic Investment“, kuri valdo statybų įmonę „Mitnija“, „Panevėžio keliai“, nekilnojamojo turto projektų vystymu užsiimanti „Ogmios grupė“, savivaldybei priklausanti „Vilniaus vystymo kompanija“.

Skrydžių verslas sudomino ir stambius žiniasklaidos rinkos žaidėjus. Be jau minėtos „MG Baltic Investment“, kuri valdo ir LNK televiziją bei interneto portalą alfa.lt,  UAB “Avia Lituanica club” akcininkais yra „Balsas.lt“ ir „Lietuvos rytas“. Savo ruožtu Vilniaus savivaldybė teikia finansinę paramą krepšinio klubui „Lietuvos rytas“, kurio vyr. redaktorius ir vienas bendrasavininkių yra krepšinio kluibo "Lietuvos rytas" prezidentas.

Luko Balandžio nuotr./Artūras Zuokas ir Remigijus Šimašius
Luko Balandžio nuotr./Artūras Zuokas ir Remigijus Šimašius

„Matyt, kažkokie interesai yra. Gal „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupei reikia krepšinio komandą pigiau nuskraidinti, todėl jie investuoja? Tai spekuliatyvus vertinimas, bet esminis dalykas yra tai, kad mes kalbame ne tik apie savivaldybės rizikingą investiciją, kuri, mano supratimu, yra valdoma blogai, ne tik mokesčių mokėtojų milijonai investuojami į neadekvačią, utopinę idėją, bet, matyt, turime ir tokią situaciją, kai bandoma tą idėją gelbėti nelabai skaidriais ir aiškiais būdais. Nesant galimybės pritraukti strateginio investuotojo, ieškoma visų būdų, kad šios avialinijos išliktų bent iki rinkimų“, – teigė R.Šimašius.

Rizkuoja ne savo pinigais

Akivaizdu, kad visą šios kompanijos steigimo istoriją galima pavadinti avantiūra. Tai galiu įvarginti vienareikšmiškai. Ir tokią avantiūrą buvo galima daryti tik todėl, kad už jos stovintys žmonės rizikuoja ne savo, ne iš bankų skolintais, o mokesčių mokėtojų pinigais, – teigė buvęs teisingumo ministras.

Pasak pašnekovo, jokių klausimų nekiltų, jei skrydžių bendrovė būtų steigiama verslininkų pinigais ir įmonės savininkai prisiimtų visą projekto riziką: „Aš pats,  neturiu jokių abejonių, kad šios bendrovės perspektyva nėra labai džiugi. Akivaizdu, kad visą šios kompanijos steigimo istoriją galima pavadinti avantiūra. Tai galiu įvardinti vienareikšmiškai. Ir tokią avantiūrą buvo galima daryti tik todėl, kad už jos stovintys žmonės rizikuoja ne savo, ne iš bankų skolintais, o mokesčių mokėtojų pinigais. Labai apmaudu, kad ir tiesiogiai per kapitalo formavimą, ir netiesiogiai per rinkos iškraipymus bei kitus neskaidrius dalykus, už tai turime mokėti visi. Tai nepateisinama ir nedovanotina.“

Anot R.Šimašiaus, akivaizdu, kad „Air Lituanica“ yra dar vienas mero Artūro Zuoko įgeidis: „Jam tai yra labai svarbu. Jis bando parodyti, kad yra vienintelis, kuris gali Vilnių atvesti į modernesnę ateitį. Ir tam, kad toks įvaizdis būtų pateisintas, lendama į visokias avantiūras. Jo apskaičiavimai ne vieną kartą nepasiteisino, tačiau šį kartą jie nepasiteisino gana stambiu mastu ir už tai teks mokėti visiems. Neturiu jokių abejonių, kad visais būdais bus bandoma pasiekti, jog ši bendrovė pratemptų iki kitų savivaldybių rinkimų. Merui A.Zuokui jos bankrotas tikrai nepadėtų, o kompanija, mano manymu, de facto yra žlugusi.“

Mato Dauginio/15min.lt nuotr./Bendrovės „Air Lituanica“ inauguracija ir pirmasis skrydis
Mato Dauginio/15min.lt nuotr./Bendrovės „Air Lituanica“ inauguracija ir pirmasis skrydis

Parlamentaras teigė, kad kuriant tokias įmones reiktų vengti struktūrų, kurios galėtų sukelti abejonių. „Air Lituanica“ atveju, šio principo nebuvo laikomasi. „Matyt, visos jos pasakys, kad tai daro savo noru, bet atidžiau pasigilinus tampa aišku, jog toks verslo modelis yra problema“, – minėjo politikas.

Teko girdėti, kad net smulkūs verslininkai reketininkams Rusijoje pinigus moka nebe vokeliuose, o pirkdami mėsą su gerokai didesniu antkainiu. Akivaizdu, kad šis modelis egzistuoja ir Lietuvoje, tačiau ne kaip privatus reketas, o kaip korupcinė schema.

Jis pridūrė, jog Vilniui reikia daugiau skrydžių, o ne skrydžių kompanijos: „Labai sveikinčiau bet kokius žingsnius, kurie Vilnių padarytų patrauklesniu turistams, keliautojams, aviakompanijoms, bet savivaldybės dalyvavimas situaciją gali labai smarkiai apsunkinti.“

Paklaustas, ar tokios savivaldybių įmonių valdymo schemos negali tapti korupcinių susitarimų priedanga, R.Šimašius pateikė jau viešai nuskambėjusius sostinės vadovų verslumo pavyzdžius.

„Pasaulyje viskas tobulėja, įskaitant ir blogybes. Teko girdėti, kad net smulkūs verslininkai reketininkams Rusijoje pinigus moka nebe vokeliuose, o pirkdami mėsą su gerokai didesniu antkainiu. Akivaizdu, kad šis modelis egzistuoja ir Lietuvoje, tačiau ne kaip privatus reketas, o kaip korupcinė schema. Gaila, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos ataskaitose to nematome. Galiu tik priminti, kaip kažkada Vilniaus savivaldybė, vadovaujama to paties mero A.Zuoko, pirko „Volvo“ autobusus. Mero komandoje esantys žmonės buvo tuo metu įsteigę viešąją įstaigą, o „Volvo“ buvo didžiausias tos įstaigos rėmėjas“, – pasakojo Seimo narys.

Abejotinas verslo planas

Mes šiek tiek pasigilinome į verslo planą ir mums kilo labai daug neaiškumų – tiek dėl ekonominių prognozių, rizikos valdymų ir kitų dalykų, – pasakojo M.Dargužaitė.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė 15min.lt patvirtino, jog ir į ją buvo kreiptasi pagalbos kuriant „Air Lituanica“. Tiesa, Vilniaus meras norėjo ne pagalbos užsienyje ieškant investuotojų, o pinigų.

„Mes prie „Air Lituanica“ neprisidėjome. Tai buvo asmeniškai A.Zuoko projektas ir jis investuotojų ieškojo pats. Su mumis buvo daugiau diskutuota, kad mes investuotume. Viską įvertinę nusprendėme, kad nėra galimybės to daryti“, – sakė M.Dargužaitė.

Asmeninio archyvo nuotr./Milda Dargužaitė
Asmeninio archyvo nuotr./Milda Dargužaitė

Verslo paramos agentūrai pristatyti finansiniai planai sukėlė daug klausimų. „Buvo teigiama, kad šis projektas daromas ne dėl finansinių, o daugiau dėl socialinių tikslų. Mes šiek tiek pasigilinome į verslo planą ir mums kilo labai daug neaiškumų – tiek dėl ekonominių prognozių, rizikos valdymų ir kitų dalykų“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ direktorė.

Valdybai vadovauja statybų verslo atstovas

Skrydžių bendrovei vadovauja Kęstutis Binkauskas, kuris iki praėjusių metų užėmė A.Zuoko patarėjo pareigas, o pastaruoju metu žiniasklaidoje buvo minimas kaip vienas iš statybų bendrovės „Binkauskas ir Stašinskas“ savininkų. Ši įmonė vykdo buvusių Vilniaus prekybos dešimtuko narių statybų projektus sostinėje.

Tai, jog „Air Lituanica club“ iš pirmo žvilgsnio labiau primena statybų bendrovių klubą, nei aviacijos įmonės akcininkų sąrašą, rodo ir įmonės valdybos pirmininko persona.

Skrydžių bendrovės valdybai vadovauja Kęstutis Binkauskas, kuris iki praėjusių metų buvo A.Zuoko patarėjas, o pastaruoju metu žiniasklaidoje buvo minimas kaip vienas iš statybų bendrovės „Binkauskas ir Stašinskas“ savininkų.

Ši įmonė vykdo buvusių Vilniaus prekybos dešimtuko narių statybų projektus sostinėje.

Paklaustas, kokia šiuo metu „Air Lituanica“ finansinė padėtis, K.Binkauskas tikslesnės informacijos pasiūlė kreiptis į bendrovės direktorių.

„Finansinės paramos bendrovei nereikia, nes ji šiuo metu vykdo komercinę veiklą ir gauna pagrindines pajamas iš bilietų pardavimo ir savo paslaugų teikimo. Finansavimas nebus didesnis, nei numatytas šių metų pradžioje verslo plane. Gauname pajamas iš akcijų pardavimo. Esame pardavę privatiems investuotojams po vieną akciją, kuri kainuoja 86 tūkst. litų. Taip jau esame surinkę 3,7 mln. litų“, – sakė jis.

Valdybos pirmininkas nurodė, kad iš akcijų pardavimo planuojama surinkti dar 300 tūkst., kad būtų pasiekti 4 mln. litų riba.

Atsiprašau, susilaikysiu nuo komentarų, labai jūsų kontroversiški klausimai, – paklaustas, kodėl UAB „Air Lituanica club“ yra tiek daug privačių ir savivaldybės statybos įmonių, sakė K.Binkauskas.

Į klausimą, kaip vertina kalbas, jog verslininkai spaudžiami pirkti akcijas, užsimenant, jog taip reikalus Vilniuje tvarkyti bus paprasčiau, K.Binkauskas atsakė: „Susilaikysiu nuo bet kokių vertinimų, nes vertinimas yra subjektyvus dalykas“.

Panašus atsakymas nuskambėjo ir į klausimą, kodėl UAB „Air Lituanica club“ yra tiek daug privačių ir savivaldybės statybos įmonių. „Atsiprašau, susilaikysiu nuo komentarų, labai jūsų kontroversiški klausimai“, – sakė pašnekovas.

Paklaustas, kodėl „Air Lituanica“ kurta per savivaldybės nekilnojamojo turto vystymo įmonę „Start Vilnius“, K.Binkauskas sakė: „Nu va, dabar neatsakysiu, sunku prisiminti šitą dalyką. Tai buvo padaryta prieš dvejus metus. Reiktų pasikelti dokumentus.“

Vėliau perskambinęs jis patikslino, kad „Savivaldybės įmonė „Start Vilnius“ buvo numatyta kaip investicinė ir vystymo kompanija, todėl nuspręsta „Air Lituanica“ kurti per ją, nes tokia jos paskirtis ir tikslas.“

Statybininko šalmas
Statybininko šalmas

Vienas didžiausių „Start Vilnius“ projektų buvo sostinės Šiaurės miestelio išvystymas. Šiuo metu dalį šioje teritorijoje esančių pastatų valdo „Avia Lituanica club“ akcininkė „Ogmios grupė“.

Pardavinėja po vieną, bet gali pasiūlyti ir daugiau

Su malonumu ir jus pakviestume į akcininkus. Susiėjimas Lietuvos verslo į šią, kaip jūs pavadinote, „margą grupę“ yra daugiau ne investavimas, o geros idėjos palaikymas, – tikino bendrovės valdybos pirmininkas.

K.Binkauskas teigė, jog investuotojų skrydžių bendrovei ieškoma nuolat. „Informaciją apie tai viešiname per žiniasklaidą, bendraujant su investuotojais, kviečiant juos į susitikimus. Į „Air Lituanica club“ susitikimą buvome pakvietę visus norinčius ir prijaučiančius“, – pasakojo jis.

Paklaustas, ar tokia marga akcininkų sudėtis reiškia, jog neatsiranda vieno strateginio investuotojo, kuris įžvelgtų šio verslo perspektyvą, valdybos pirmininkas atsakė: „Su malonumu ir jus pakviestume į akcininkus. Susiėjimas Lietuvos verslo į šią, kaip jūs pavadinote, „margą grupę“ yra daugiau ne investavimas, o geros idėjos palaikymas. Vilniaus pasiekiamumo didinimas ne žodžiais, o realiai prisidedant. Paploti per petį ir pasakyti: „Gerai varai!“, yra viena, o realiai prisidėti prie istorinės įmonės kūrimo yra visai kas kita.“

Pasidomėjus, ar klubui priklausantys akcininkai gali pirkti daugiau nei po vieną akciją, K.Binkauskas atsakė: „Stengiamės pardavinėti po vieną akciją, bet jeigu kažkas, pavyzdžiui, jūs, norėtumėte įsigyti dvi akcijas, tai su malonumu parduotume.“

Kalbėti laiko nerado

Tiesa, nusprendus įsigyti akcijų, susisiekti su UAB „Air Lituanica club“ nebūtų paprasta. Viešajame įmonių registre ir keliose įmonių duomenų paieškos sistemose nurodoma vienintelė šios įmonės darbuotoja, direktorė Nomeda Kemeklienė, tačiau jos telefonas neskelbiamas. Viešajame įmonių registre pateikiami duomenys, kad N.Kemeklienė vadovauja daugiau nei dvidešimčiai įmonių.

Ji taip pat užima advokatų kontoros „Lawin“ finansų direktorės pareigas. Šios įmonės atstovai 15min.lt patikslino, jog N.Kemeklienė UAB „Air Lituanica club“ vadovavo iki šių metų vasario, o šiuo metu vadove nebėra. Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje nurodoma, kad UAB „Air Lituanica club“ vis dar įsikūrusi tose pačiose patalpose kaip ir advokatų kontora „Lawin“.

Mato Dauginio/15min.lt nuotr./Bendrovės „Air Lituanica“ inauguracija ir pirmasis skrydis
Mato Dauginio/15min.lt nuotr./Bendrovės „Air Lituanica“ inauguracija ir pirmasis skrydis

Vilniaus meras A.Zuokas apie „Air Lituanica“ reikalus su 15min.lt kalbėtis laiko taip ir nerado. Jis neatsakė nei į telefoninius skambučius, nei į žinutes, o savivaldybės viešųjų ryšių specialistai nurodė, jog penkių minučių interviu galimybę meras svarstytų tik iš anksto raštu gavęs klausimus.

Nedviprasmiški „prašymai“

Vienu metu prieš startuojant šiai įmonei buvo labai tiesiogiai ir nedviprasmiškai verslininkų „prašoma“ tapti UAB „Air Lituanica club“ akcininkais, – nurodė V.Urbonavičius.

Vilniaus savivadybės tarybos narys konservatorius Vidas Urbonavičius, vienas didžiausių A.Zuoko kritikų, 15min.lt teigė, jog nuo pat skrydžių bendrovės įkūrimo vieša paslaptimi buvo sostinės politikų susitikimai su verslininkais.

„Vienu metu prieš startuojant šiai įmonei buvo labai tiesiogiai ir nedviprasmiškai verslininkų „prašoma“ tapti UAB „Air Lituanica club“ akcininkais. Mane labiau stebina, kad šioje bendrovėje dalyvauja valstybinės įmonės. Žiniasklaidos grupių dalyvavimą dar būtų galima suprasti. Gal tai noras prisidėti prie lietuviškos aviacijos kūrimo, o gal noras pasipuikuoti. Bet kai socialdemokratų valdomos valstybinės įmonės stoja į A.Zuoko kuriamą bendrovę, tai labai panašu į ponios Zuokienės stojimą į socialdemokratų partiją“, – sakė jis.

V.Urbonavičiaus nuomone, nestandartinis skrydžių bendrovės steigimo modelis pasirinktas siekiant apeiti įstatymus: „Daug kartų svarstėme ir daug kartų klausėme, bet tiesaus atsakymo, iš kurio sveiko proto žmogus suprastų, kodėl taip buvo padaryta, mes negavome. Už to slepiasi teisiniai dalykai. Vilniaus savivaldybė neturi tokios funkcijos – organizuoti oro susisiekimą, todėl ji negali tokios bendrovės steigti tiesiogiai. Jie tiesiog paėmė ir apėjo įstatymą.“

Mato Dauginio/15min.lt nuotr./Bendrovės „Air Lituanica“ inauguracija ir pirmasis skrydis
Mato Dauginio/15min.lt nuotr./Vidas Urbonavičius

Pasak jo, Lietuvą pasiekusios žinios apie atšaukiamus skrydžius kelia nerimą. „Kai žlunga privati aviakompanija, tai riziką iš dalies prisiima bilietus pirkę ir ja pasitikėję žmonės. Kai bankrutuoja savivaldybės įmonė, pasiteisinti, kad žmogus turėjo pats žinoti, nebegalima“, – teigė tarybos narys.

Pašnekovas nurodė, jog jau investuota apie 18,5 mln. Lt savivaldybės pinigų. Bendrovės likvidavimas reikštų tokio dydžio nuostolį. „Turbūt niekas nenori prisiimti tokios atsakomybės ant savo pečių. Bendrovę bus bandoma gelbėti arba paversti valstybine“, – prognozavo V.Urbonavičius.

Vilties nepraranda

Visada investuodami žmonės tikisi, kad tai atsipirks. Ar taip įvyks, jau yra rizikos klausimas. Aš tikiu, kad mes dar turime šansų kažkada susigrąžinti savo investicijas arba bent jau tikiuosi, kad „Air Lituanica“ skraidys ilgesnį laiką, – minėjo V.Janulevičius.

Įmonių grupės „BOD group“ įkūrėjas Vidmantas Janulevičius 15min.lt sakė, jog „Air Lituanica club“ akcininku tapo norėdamas keisti situaciją Lietuvos skrydžių rinkoje.

„Atidžiai sekame, kas šiuo metu vyksta bendrovėje. Ten investuoti pinigai. Investavome, nes norėjome pakeisti situaciją rinkoje. Tiek aš, tiek mūsų darbuotojai, kurių yra virš 200, keliaujame labai daug, nes didžiąją dalį savo produkcijos eksportuojame. Matydami, kokia baisi situacija buvo prieš kelis metus, palaikėme šią mero iniciatyvą“, – sakė jis.

Pasak jo,kai į rinką atėjo pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ ir „Wizz air“, jos  siūlė žemesnes kainas, bet nesant konkurencijos bilietų kainos pradėjo kilti. Pigių avialinijų bilietų kaina šiuo metu beveik tokia, kaip „Air Lituanica“.

Vidmantas Janulevičius
Vidmantas Janulevičius

Paklaustas, ar iš šios investicijos tikisi finansinės naudos V.Janulevičius sakė: „Visada investuodami žmonės tikisi, kad tai atsipirks. Ar taip įvyks, jau yra rizikos klausimas. Aš tikiu, kad mes dar turime šansų kažkada susigrąžinti savo investicijas arba bent jau tikiuosi, kad „Air Lituanica“ skraidys ilgesnį laiką. Visose šalyse didžiosios aviabendrovės pradėjo  gaudamos paramą iš miestų arba iš šalių biudžetų.“

Panašu į reketą

Kai politikas ateina pas verslininką ir siūlo prisidėti prie kokios nors iniciatyvos, labai svarbu, kaip tai daroma. Jei verslininkas iš pasiūlymo supranta, kad nesutikus bus problemų, tai yra labai blogai. Jeigu taip buvo, tai mažų mažiausiai panašu į reketą, – dėstė S.Muravjovas.

“Transparency international“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas 15min.lt teigė, jog mūsų šalyje dažna praktika, kai už finansinę paramą politikai verslui atsidėkoja.

„Dažnai nežinome, kokią įtaką skirtingi verslai daro nacionalinio ar vietinio lygmens politikams. Mums ne kartą teko girdėti, kad verslininkai, kurie paremia kokios nors politinės jėgos kampanijas, gali sulaukti atsidėkojimo ir pelningų sutarčių po to, kai viena ar kita partija patenka į valdžią“, – sakė jis.

TILS vadovo nuomone, yra labai plona riba, kai paramos viešiesiems projektams prašantis politikas gali tapti paprastu reketininku: „Kai politikas ateina pas verslininką ir siūlo prisidėti prie kokios nors iniciatyvos, labai svarbu, kaip tai daroma. Jei verslininkas iš pasiūlymo supranta, kad nesutikus bus problemų, tai yra labai blogai. Jeigu taip buvo, tai mažų mažiausiai panašu į reketą.“

Pasak S.Muravjovo, kai galvojame apie neteisėtą lobizmą, apie verslo įtaką politikams, dažnai dėmesį atkreipiame tik  į nacionalinį lygmenį. „Bet juk didelė dalis šalies pinigų yra išleidžiami kaip tik per savivaldybes. Ir investuotojai dažniausiai ateina investuoti konkrečiose savivaldybėse. Ten, mano akimis, skaidrumo tikrai neužtenka. Tai patvirtina ir mūsų tyrimai. Lietuvos korupcijos žemėlapis rodo, kad savivaldybės išlieka vienos korumpuočiausių įstaigų visoje šalyje. Verslininkai kalba, kad nepatepęs dažnai problemų neišspręsi“, – sakė TILS vadovas.

Sergejus Muravjovas
Sergejus Muravjovas

Jis atkreipė dėmesį ir į savivaldybių įmonių liūną, į kurį įbridus dažnai labai sunku nepasiklysti: „Mes daug kalbame apie nacionalines įmones, jų dividendus, bet nepakankamai kalbame apie savivaldybių įmonių veiklą.

Prieš kurį laiką mes bandėme surinkti duomenis, kiek Lietuvoje yra savivaldybių įmonių ir iš savo patirties galiu pasakyti, kad tai labai sudėtinga užduotis. Sunku suprasti, kiek tokių įmonių yra Lietuvoje.

Vien faktas, kad šių įmonių neįmanoma pamatyti vienoje vietoje, turėtų kelti nerimą. Dažnai nežinome, kaip veikia ir kaip atsiskaito savivaldybės bendrovės. Mano nuomone, dažnai jų veikla nėra pakankamai skaidri. Kai pats gyveni mieste, kad ir Vilniuje, dažnai ne visi sprendimai tau yra aiškūs. Mažų mažiausiai kai kurie iš jų kelia įtarimų.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką