Tokias tendencijas atskleidė tyrimų bendrovės „Vilmorus“ 2013 m. vasario mėnesį atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, kurios metu buvo siekiama įvertinti, kokiais informacijos šaltiniais naudojasi gyventojai, norėdami daugiau sužinoti apie kaimo reikalus ir kaimo plėtrą. Tęstinėje Žemės ūkio ministerijos užsakymų atliktoje apklausoje dalyvavo 1004 vyresni nei 18 metų žmonės iš 19 Lietuvos miestų ir 36 kaimų.
Nors informacijos apie aktualiausias Kaimo plėtros programos priemones bei jų teikiamas finansines galimybes gausu įvairiuose žiniasklaidos kanaluose, lietuvių prielankumas tradicinės žiniasklaidos priemonėms neturėtų stebinti – tai bendra pasaulinė tendencija.
Apklausos duomenys taip pat leidžia pastebėti ir svarbius lietuviškų žiniasklaidos priemonių vartojimo įpročių pokyčius, ryškiausias iš kurių – didėjantis naujųjų technologijų ir interneto populiarumas bei menkstanti spaudos leidinių paklausa.
Informacija apie kaimą – ne vien ekonominė, bet ir visuomeninė nauda
Įvairių Kaimo plėtros programos priemonių galimybių ir rezultatų nušvietimas, naujausios ir aktualiausios informacijos pateikimas nacionalinėje žiniasklaidoje svarbus ne vien siekiant skatinti ūkininkus naudotis Europos Sąjungos teikiama finansine parama. Tokiu būdu atkreipiamas ir didesnis visuomenės dėmesys į kaimo gyvenimą bei jame vykstančius pokyčius.
Žiniasklaidos galia mobilizuoti žmones, telkti bendruomenes, skatinti pilietiškumą, aktyvų savo interesų atstovavimą ir gynimą pastebėta ne tik mokslininkų, bet ir didžiųjų tarptautinių organizacijų (JTO, Transparency International ir kt.), kurios seniai akcentuoja pozityvią žiniasklaidos įtaką mažinant informacinę bei socialinę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir kaimiškų vietovių.
Šis klausimas aktualus ne vien Lietuvai, bet ir kitoms Europos Sąjungos šalims. Oficialiuose ES dokumentuose seniai deklaruojama būtinybė daugiau dėmesio skirti vietinėms žiniasklaidos priemonėms, o taip pat ir nacionaliniu mastu intensyviau bei išsamiau nušviesti tiek ES teikiamos paramos privalumus, tiek ir regioninės reikšmės problemas bei pasiekimus, sektinus pavyzdžius ir sėkmės istorijas, taip suteikiant balsą tiems, kurie kitaip neturėtų galimybių būti ne tik informuoti, bet ir išgirsti.
Televizija ir radijas – pagrindiniai informacijos šaltiniai
Lietuvoje ypatingas vaidmuo informuojant apie ES teikiamą finansinę paramą bei 2007 – 2013 Kaimo plėtros programos priemonių potencialą tenka tradicinėms ir labiausiai paplitusioms žiniasklaidos priemonėms – radijui ir televizijai.
„Vilmorus“ apklausos duomenimis, dominančios ir aktualios informacijos apie kaimo reikalus ir plėtrą Lietuvos gyventojai dažniausiai ir gauna iš televizijos bei radijo. Net 72 proc. respondentų teigė šia tema informacijos gaunantys iš TV žinių, 43 proc. – iš specialių kaimo aktualijoms skirtų TV laidų. Tarp pačių kaimo gyventojų už specializuotas TV laidas dar populiaresnės buvo žemės ūkio ir kaimo aktualijoms skirtos radijo laidos, kurių klausosi 53 proc. kaimo gyventojų ir 42 proc. visų respondentų. Tarp radijo laidų kaimo gyventojų tarpe populiariausia darbo dienomis Lietuvos radijo eteryje transliuojama laida „Gimtoji žemė“
Šių žiniasklaidos priemonių populiarumas tikėtina išliks ir ateityje, mat dauguma respondentų, klausiami kokiais kanalais ateityje norėtų gauti informaciją apie kaimo plėtrą ir aktualijas, nurodė, kad TV (42 proc.) ir radijas (31 proc.) jiems patys patogiausi ir prieinamiausi šaltiniai.
Lietuvos tendencijos iš esmės nesiskiria nuo pasaulinių žiniasklaidos tendencijų, kurios aiškiai rodo, kad kaimiškose vietovėse radijas ir televizija yra svarbiausios masinio informavimo priemonės, vis dar labiau paplitusios nei internetas, ir daug veiksmingesnės už laikraščius.
Vietinė spauda regionuose neužleidžia pozicijų
Laikraščiai bei žurnalai ir toliau išlieka santykinai svarbiu informacijos apie kaimo realijas šaltiniu (jas minėjo 22 proc. respondentų), tačiau lyginant šių metų duomenis su 2011 m. atliktos apklausos duomenis stebima spaudos populiarumo mažėjimo tendencija. Tai pasakytina beveik apie visus spaudos leidinius, kurių populiarumas sumažėjo maždaug 2-3 proc., o kai kurių nacionalinių dienraščių ir 7 proc.
Kita vertus, bent jau kaimiškose vietovėse regioninė spauda populiarumu tikrai gali lygintis su nacionaliniais leidiniais. Jei didžiuosius dienraščius, kaip pagrindinį informacijos šaltinį, minėjo 27 proc. kaimo gyventojų, tai vietinius savivaldybių laikraščius, kaip svarbų šaltinį, išskyrė 25 proc. kaimo žmonių. Taigi arčiausiai žmonių esančios, lokalios žiniasklaidos priemonės turi tikrai nemenką potencialą pasiekti tikslinę auditoriją, didinti bendruomeniškumą ir perduoti geruosius pavyzdžius.
Informacija aktyviai dalinasi tarpusavyje
Statistika leidžia užčiuopti ir kitą svarbią tendenciją – informacija apie kaimo aktualijas bei 2007 2013 Kaimo plėtros programos priemonių privalumus žmonės gauna ne tik iš žiniasklaidos, bet ir pakankamai noriai bei aktyviai dalinasi ja vieni su kitais. Naujienomis apie kaimo plėtrą aktyviai keitėsi ko ne kas trečias kaimo gyventojas – 30 proc. nurodė informaciją gaunantys iš kaimynų, tiek pat respondentų nurodė apie kaimo reikalus sužinantys iš giminių, o 17 proc. – iš vietos bendruomenių.
Kad yra kur tobulėti, siekiant pagerinti arčiausiai žmonių esančių informacijos kanalų populiarumą, aiškiai leidžia suprasti patys respondentai, pabrėždami, kad informacijos vietiniame lygmenyje vis dar trūksta. „Vilmorus“ apklausa atskleidė, kad yra net keletas informacijos kanalų, per kuriuos kaimo žmonės norėtų gauti daugiau informacijos, negu gauna dabar – tai seniūnijos, vietinės bendruomenės, savivaldybės laikraščiai, NMA regioniniai skyriai.
Taigi nors nacionaliniai žiniasklaidos kanalai yra populiariausias informacijos apie kaimą šaltinis tiek jame gyvenantiems, tiek ir negyvenantiems žmonėms, patys kaimo žmonės pasigenda aktualiausios informacijos pateiktos arčiausiai jų esančiose žiniasklaidos priemonėse ar specialiai tam įkurtose ir veikiančiose institucijose.
Vis dažniau naršo internete
Nors mokslininkų vos prieš kelerius metus pateikiamuose duomenyse nurodoma, kad Lietuvos kaimiškose vietovėse elektroninis ir kompiuterinis raštingumas išlieka santykinai menkas, iš tiesų galima pastebėti kiek kitokias tendencijas. Vis dažniau informacijos apie kaimo gyvenimą ir aktualijas ieškoma internete.
Dažniausiai respondentai nurodė, kad bent jau kartą per savaitę yra naudojamasi www.delfi.lt – 50 proc. Šis portalas svarbiausias ir kaimo žmonėms – 36 proc. Antrą vietą pagal svarbą užima portalas www.lrytas.lt – juo naudojasi 41 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų (29 proc. kaimo žmonių). Trečioje vietoje yra www.alfa.lt – 28 proc. (tarp kaimo žmonių – 21 proc.). Kaimo žmonės taip pat minėjo tokius tikslinius interneto puslapius kaip www.paramakaimui.lt, www.valstietis.lt, www.manoukis.lt, ar www.nma.lt.
Auganti ne tik tradicinių, bet ir naujų informacijos kanalų įvairovė padidina visų galimybes būti informuotiems apie kaimo realijas ir pokyčius bei naujas ekonominės plėtros galimybes. O kaimo žmonėms tai ir puikus būdas būti išgirstiems.
http://ec.europa.eu/agriculture/index_lt.htm
 |
 |
