Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žmones ieškoti alternatyvų energetikoje skatina sėkmingi pavyzdžiai

Žmonėms kyla pačių įvairiausių klausimų apie saulės energiją (projekto vykdytojo nuotrauka).
Aplinkos ministerijos nuotr. / Žmonėms kyla pačių įvairiausių klausimų apie saulės energiją (projekto vykdytojo nuotrauka).
Šaltinis: 15min
0
A A

Nori pakeisti pasaulį – pradėk nuo savęs, tuo įsitikinę ekologinio projekto analogišku pavadinimu „Pradėk nuo savęs“ iniciatoriai. Siekiant, kad aplinka, kurioje gyvename, mums būtų kuo draugiškesnė, net ir pačios mažiausios smulkmenos kasdienėje buityje, jei jų imasi visi, gali duoti puikių rezultatų.

„Mūsų kūrybinė grupė jau ne vienerius metus kuria televizijos laidas apie aplinkosaugą. Pastebėjome, kad žmonės labai laukia, tikisi atgalinio ryšio. Kad mes, nuvykę į vieną ar kitą vietą, ne tik galime sužinoti, ką nors naujo, įdomaus, bet ir patys galime pasidalinti naudinga informacija su aplinkiniais. Taip ir gimė idėja keliaujant po Lietuvą ne tik filmuoti reportažus laidai, bet su savimi vežtis ir lektorių, kuris pravestų teorinį–praktinį seminarą apie aktualiausias nūdienos aplinkosaugos problemas. Savo seminarų ciklą pavadinome taip pat kaip ir šiuo metu rodomą laidą – „Pradėk nuo savęs“, – pasakoja projektą vykdančios viešosios įstaigos „Energijos taupymo priemonės“ vadovė Dalia Juočerytė.

Anot pašnekovės, šiandien viena didžiausių aktualijų Lietuvoje – atsinaujinanti energetika. Žmonėms kyla pačių įvairiausių klausimų apie biokuro, vėjo, saulės, geoterminę, vandens energiją. „Mums visi šie klausimai labai naudingi, seminarų metu ne tik edukuojame žmones, bet išgirstame, kas jiems svarbu, įdomu, kas kelia nerimą. Tai padeda pasirinkti ir temas ateities laidoms. Tiek laidomis, tiek seminarais norime parodyti, kaip atskiruose šalies rajonuose yra plėtojamas biokuro ir  biodegalų naudojimas, kaip vyksta visuomeninių pastatų renovacija, katilinių modernizavimas, kaip buityje yra įdiegiami energiją taupantys įrenginiai, kiti novatoriški sprendimai, panaudojant saulės, vėjo, žemės gelmių ar vandenilio energiją. Tikimės, kad visa ši informaciją bei akivaizdūs pavyzdžiai kuo daugiau žmonių paskatins ieškoti alternatyvų energetikoje, taip pat mažinti taršą, renkantis atsinaujinančius energijos išteklius bei energijos taupymo būdus“, – tvirtina D.Juočerytė.

Projektą įgyvendinti jo sumanytojams padeda savivaldybių asociacija. „Ji savotiškas neformalus mūsų partneris, geriausiai žinantis, kokiame regione kokia tema žmonėms yra svarbiausia. Iš viso planuojame surengti 50 seminarų 40-yje savivaldybių. Seminarų auditorija – labai įvairi tiek amžiaus, tiek profesijos prasme, – teigia D. Juočerytė. – Šiuo metu jau esame pravedę penkis seminarus. Visi jie buvo labai skirtingi. Pavyzdžiui, Šilutėje ir Klaipėdoje į susitikimus su vietos žmonėmis vežėmės ir būrį žurnalistų iš įvairių leidinių, kad jie galėtų susipažinti su aktualiomis aplinkosaugos temomis, skleisti informaciją. Tuomet buvo ypač daug kalbama apie geoterminę Klaipėdos jėgainę bei skirtingą gyventojų požiūrį į šalia namų atsirandančias vėjo jėgaines. Žagarėje vykusio seminaro metu daugiausiai diskutavome apie atsinaujinančių energijos šaltinių galimą poveikį aplinkai, seminaras vyko regioniniame parke, į jį buvo kviečiami visi norintys. Kelmėje susitikimą organizavome labiau vietos verslininkams, kuriems aktualios  vėjo bei saulės jėgainių statymo taisyklės. Šeduvoje seminaras vyko gimnazijoje, jis buvo skirtas vyresnių klasių moksleiviams. Kalbant trumpiau – seminarų temų esame suplanavę išties įvairių. Visuose juose stengsimės pakalbėti ir apie tai, ką vardan saugesnės ir sveikesnės aplinkos, energijos taupymo galime padaryti kiekvienas iš mūsų. Atrodytų visiška smulkmena, bet, pavyzdžiui, namie nuo elektros lempučių ir šviestuvų nuvalius dulkes, bus ne tik iki 10 procentų šviesiau, bet ir sutaupysime energijos, nes įjungsime mažiau šviesos šaltinių. Verta pakalbėti ir apie galimybę taupyti degalus – vietoj drastiško ir netolygaus važiavimo būdo rinktis važiavimą, stebint šviesoforus bei prisitaikant prie kitų eismo dalyvių. Skirtumas tarp 150 ir 110 kilometrų per valandą  greičio gali baigtis ne tik per valandą prarastais 50 litų degalams, bet ir kur  kas didesne suma, papildžiusia valstybės biudžetą.

Pagal seminarų medžiagą parengtos laidos, pasak D.Juočerytės, yra baigiamos kokiu nors klausimu.  Teisingai į jį atsakiusieji gali laimėti įvairių prizų: energiją taupančių LED lempučių, savaitraščio mėnesio prenumeratą. Kas trys mėnesiai vienam laimingajam bus įteiktas ekologiškas šaldytuvas.

Projektui „Pradėk nuo savęs“ įgyvendinti skirta beveik 240 tūkstančių litų. Didžioji dalis lėšų yra iš Europos regioninės plėtros fondo, likusios – projekto vykdytojo.

Šis projektas nėra vienintelis aplinkosauginį Lietuvos gyventojų sąmoningumą skatinantis projektas. 2007–2013 m. ES paramos finansavimo laikotarpiu Aplinkos ministerija finansavimą pagal priemonę „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ yra skyrusi 45 aplinkosaugines temas pristatantiems projektams.

Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.

 

 

 

 

 

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką