„Visų pirma sveikinu „Vivace Vilnius“ ir jo kūrėją Eglę Jarkovą su gražiu jubiliejumi, patvirtinančiu renginio vertę ir ilgametiškumą. Šis festivalis mus visus stebina puikia koncepcija bei vadyba ir tuo prisideda prie Lietuvos garsinimo pasaulyje“, – sako M. Rubackytė. Pasak jos, jubiliejaus proga paskatino programą rinktis itin kruopščiai: „Jubiliejinės programos pasirinkimas man yra asmeninis poreikis susikaupti ir giliau pažvelgti į savo vidų.“
Kiekvieną vakaro kūrinį pianistė vadina šedevru, alsuojančiu dvasingumu. Programoje skambės Krzysztofo Pendereckio Čakona iš „Lenkiškojo Requiem“, skirta popiežiaus Jono Pauliaus II atminimui, „Pirmoji Mergelės komunija“ iš Olivier Messiaeno ciklo „Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų“ – sovietmečiu uždraustas kūrinys dėl jame slypinčio išskirtinio religingumo. Ferenco Liszto „Vilos d’Este fontanai“ ir „Dievo palaiminimas vienatvėje“ – vilties ir taikos odės, o taip pat Frédérico Chopino Fantazija, kurioje „šiandien mums rezonuoja dramatinės peripetijos ir kartu su kontrastingu centriniu epizodu mus nukelia į maldos namus“, – atlikėja atkreipia į kūriniuose slypintį dvasingumą plačiąja prasme.
Kodėl dvasinga, apmąstymui skirta muzika šiandien skamba ypač aktualiai? Pasak M. Rubackytės, menininkas neišvengiamai atspindi savo laikmečio dvasią: „Šiandien mes išgyvename eilę dramatiškų situacijų pasaulyje – karai toli ir šalia mūsų, demokratijos devalvacija, klimato pokyčiai... Visa tai inspiruoja aukštesnes nei asmenines ar progines temas ir, manau, tuo pat metu atspindi mūsų visuomenės poreikį pažvelgti giliau į savo vidų ir į bendražmogiškas vertybes.“ Ji primena, kad menas atlieka gerokai svarbesnę funkciją nei vien pramoginę: „Skirtingai nuo trumpam išblaškančio divertismento, meno „katarsis“ yra būtent tai, kas gali padėti mums išgyventi dramatinius kataklizmus.“
Stilistiškai įvairią ir kartu itin konceptualią programą parengusi pianistė pažymi, kad kiekvienas iš koncerte skambėsiančių kūrinių yra parašytas giliai dvasingo autoriaus. Be to, su dalimi programos autorių pianistę siejo ir asmeninė pažintis. „Messiaeną, Pendereckį pažinojau asmeniškai ir ne kartą galėjau įsitikinti jų išskirtiniu mistiškumu. Lisztas, su kuriuo „gyvenu“ jau daugelį metų, visą gyvenimą siekė dvasingumo. Scarlatti ir Chopino muzikoje šventumo jausmas yra neatsiejamas“, – pasakoja atlikėja.
M. Rubackytė pastebi, kad menininko profesinė patirtis ir asmeniniai išgyvenimai laikui bėgant praturtina kūrinių supratimą. Ypač asmeniška istorija sieja pianistę su Liszto „Vilos d’Este fontanais“ – kūrinio interpretacija, pasak jos, praturtėjo po apsilankymo pačioje Villa d’Este: „Jos kiparisai ir daugiau nei 800 vandens instaliacijų įkvėpė ten gyvenusį Lisztą aukščiausio dvasinio polėkio kūriniams. Tai liudija ir kompozitoriaus parinktas kūrinio epigrafas iš Evangelijos pagal Joną – „ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą“.
Pasak M. Rubackytės, muzika didžiausią galią įgauna tada, kai tampa bendra atlikėjo ir klausytojų patirtimi. Didžiausiu scenos atlygiu M. Rubackytė vadina „kolektyvinio „katarsio“ išgyvenimą kartu su publika per kompozitoriaus šedevrą“.
Šventinį 100-ąjį „Vivace Vilnius“ koncertą žymėsiantis Mūzos Rubackytės solinis rečitalis – rugpjūčio 2 d. (sekmadienį), 17:00 val. Vilniaus rotušėje. Bilietus platina „bilietai.lt“.
Daugiau informacijos apie festivalį – www.vilniausrotuse.lt
Prisegti failai: Parsisiųsti visus
Kontaktinis asmuo:
Sandra Dastikienė
renginių vadybininkė
Vilniaus rotušė, VŠĮ
+37064840967
sandra.dastikiene@vilniausrotuse.lt
Pranešimą paskelbė: Vilniaus rotušė, VŠĮ
