Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 7d. 12:04 , Atnaujinta: 2020 rugpjūčio 7d. 14:19

Astravas paleidžiamas, Lietuva ruošiasi baltarusiškos elektros boikotui, reikalui esant imtųsi kraštutinių priemonių

Penktadienį į Astravo atominės elektrinės pirmąjį reaktorių pradedamas krauti branduolinis kuras. Tuo bus pradėtas „fizikinis“ jos paleidimas. Po kelių mėnesių reaktoriuje jau gali būti pradėta gaminti elektros energija. Vos tai įvyks, Lietuva nustos importuoti elektrą iš Baltarusijos. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad to poveikis rinkai bus „mažiau nei minimalus“ ir įtakos elektros kainoms Lietuvoje praktiškai neturės.

Baltarusijoje atominė elektrinė pradėta statyti 2013 metų pabaigoje, tačiau kalbos apie būsimas statybas prasidėjo dar praėjusį dešimtmetį.

Po beveik septynerių metų Baltarusija pradės krauti branduolinį kurą į pirmąjį jėgainės reaktorių, o elektrą jėgainė gali pradėti gaminti jau po dviejų–keturių mėnesių.

Spaudos konferencijos transliaciją žiūrėkite čia:

Lietuva laiko per pusšimtį kilometrų nuo Vilniaus statomą jėgainę nesaugia ir siekia apsunkinti jos eksploatavimą, atsisakydama pirkti baltarusišką elektrą.

„Fizikinis“ reaktoriaus paleidimas reiškia, kad į jį sukraunamas branduolinis kuras ir pirmą kartą jame sukeliama valdoma grandininė branduolių dalijimosi reakcija.

Šiame etape yra atliekami įvairūs įrangos bandymai, nustatomos fizikinės reaktoriaus charakteristikos, bet pati elektra dar negaminama.

Ji bus pradėta gaminti per vadinamąjį „energetinį“ paleidimo etapą. Tam įvykus, Lietuva nutrauks elektros prekybą nuo Baltarusija.

Ž.Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad Lietuva priešpiet jau pranešė apie tai elektros energijos pardavimo biržos „Nord Pool“ dalyviams. Ji informavo, kad nuo „energetinio“ paleidimo Lietuvos ir Baltarusijos prekybinis pjūvis bus lygus nuliui.

„Kitaip tariant, prekyba per Lietuvos ir Baltarusijos sieną elektra nevyks“, – teigė ministras. Pasak jo, tam jau pasiruošta „tiek teisiškai, tiek techniškai“.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas

Ž.Vaičiūnas tvirtino, kad elektra iš Baltarusijos Lietuvoje šiuo metu sudaro maždaug 5 proc. visos į šalį importuojamos elektros, o tai reiškia, jog boikoto poveikis Lietuvos rinkai „būtų mažiau nei minimalus“.

„Elektros kainai praktiškai tai neturėtų įtakos“, – kalbėjo ministras.

„Paleidimas prasidėjo“

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) jau anksčiau detaliai išdėstė, kaip atrodys Astravo AE paleidimas.

VATESI viršininkas Michailas Demčenko patikino, kad pats elektrinės paleidimo procesas prasidėjo.

„Pirmas elektrinės paleidimo etapas yra fizikinis paleidimas, kurio pirmas etapas yra kuro atvežimas į bloką, įkrovimas į reaktorių“, – teigė M.Demčenko.

„Leidimas išduotas, tas etapas jau prasidėjo. Taigi, elektrinės paleidimas prasidėjo“, – pridūrė jis.

Pasak jo, saugos specialistams nerimą kelia tai, kad branduolinio kuro pakrovimo į reaktorių leidimo išdavimo procedūra šią savaitę buvo pakeista, o kartu su tuo išduotas ir pats leidimas.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Spaudos konferencija dėl Astravo atominės elektrinės
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Spaudos konferencija dėl Astravo atominės elektrinės

Anot energetikos ministro, tai dar kartą įrodo, kad elektrinės paleidimas yra forsuojamas.

„Pastarųjų dienų įvykiai Baltarusijoje forsuojant ir skubinant branduolinės elektrinės Astrave paleidimą rodo tą patį faktą, kad tai tikrai nėra suderinama su branduolinės saugos reikalavimais, standartais ir rekomendacijomis“, – tvirtino Ž.Vaičiūnas.

Skundžiasi tarptautinėms institucijoms

Energetikos ministras naujausią padėtį ketvirtadienį aptarė su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovu Rafaeliu Grossiu, taip pat kreipėsi į Europos Komisiją.

„Tikimės principingos tiek Europos Komisijos, tiek TATENA reakcijos“, – teigė Ž.Vaičiūnas.

Pokalbyje su TATENA vadovu ministras atkreipė dėmesį, jog Baltarusija nėra linkusi viešinti agentūros atliekamų misijų pastabų.

Tuo metu Europos Komisijos vaidmuo tampa ypač svarbus siekiant visiškai įgyvendinti Astravo AE bandymų darbo nepalankiausiomis įmanomomis sąlygomis (stress testų) rezultatus, iki kol jėgainė pradės gaminti elektrą, tvirtino ministerijos vadovas.

„Turint omenyje, kad Baltarusija iš esmės sutiko su stress testų peržiūros procesu, tačiau būtent šis forsavimas su elektrinės paleidimu kelia rimtų klausimų dėl gebėjimų ir galimybės įgyvendinti stress testų rekomendacijas pilna apimtimi“, – kalbėjo Ž.Vaičiūnas.

„Tai buvo 29 rekomendacijos 2018 metais. Baltarusija davė principinį sutikimą atlikti peržiūrą, bet kol kas pasigendame aktyvesnių Baltarusijos veiksmų, todėl šiame etape bus svarbus komisijos vaidmuo“, – sakė jis.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas

Ministras taip pat susiejo skubinamą elektrinės paleidimą su Baltarusijos prezidento rinkimais. Jie vyks sekmadienį, o analitikai beveik neabejoja, jog bus perrinktas dabartinis ilgametis šalies lyderis Aleksandras Lukašenka.

„Čia interpetacijos klausimas, bet sąsaja, matyt, yra tiesioginė, nes pastarųjų dienų veiksmais (...) aiškiai parodoma, kad šiai dienai buvo siekiama atlikti šį etapą (pradėti krauti kurą į reaktorių – 15min)“, – sakė Ž.Vaičiūnas.

Keis prekybos platformą?

Ž.Vaičiūnas pirmą kartą prabilo apie galimybę Lietuvoje keisti prekybos elektra platformą, jeigu nepavyktų sustabdyti Astravo jėgainės komercinės elektros patekimo į šalį.

Paleidus Astravo AE, Lietuva ketina ne tik nepirkti baltarusiškos elektros, bet ir neleisti naudoti šalies infrastruktūros kitų valstybių prekybai šia energija.

Lietuva ir kitos Baltijos šalys šiuo metu derasi dėl naujos prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos. Vilnius siekia, kad Latvija ir Estija taip pat įsipareigotų nepirkti baltarusiškos elektros, tačiau tam priešinasi Ryga.

Paskutiniame viešintame deklaracijos variante buvo numatyta, kad elektros iš Baltarusijos nepirktų tik Lietuva, o siekiant, jog baltarusiška elektra nepatektų į šalį iš Latvijos ar Estijos, būtų įvedama elektros kilmės garantijų sistema ir kitos priemonės.

Ž.Vaičiūnas sakė, kad jeigu Baltijos šalims susitarti nepavyks, Lietuva imsis nacionalinių priemonių įgyvendinti boikotui.

„Ruošiamės planams B ir C, jeigu tokių prireiktų“, – tikino ministras.

Jis teigė, kad Lietuva galėtų stabdyti prekybos elektra licencijas bendrovėms, vis tiek prekiausiančiomis baltarusiška elektra, jei leidimai joms buvo suteikti Lietuvoje.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas

Vis dėlto ministras neatskleidė, ką darytų su elektros tiekėjais, kurie tokio pobūdžio licencijas turi, pavyzdžiui, Estijoje ar Latvijoje.

Ž.Vaičiūnas taip pat užsiminė, kad blogiausiu atveju Lietuva galėtų keisti prekybos elektra platformą. Šiuo metu Lietuva elektra prekiauja „Nord Pool“ biržoje.

„Yra ir kitos priemonės, kurios yra pakankamai kraštutinės, bet yra susijusios su alternatyviomis prekybos platformomis, (...) pavyzdžiui, Lenkijoje“, – kalbėjo ministras.

„Bet čia yra patys kraštutiniausi variantai. Tikimės, kad tokių sprendimų Lietuvai neprireiks“, – pridūrė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

05:55
34:08
10:00

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką