Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir pasaulinė technologijų įmonė ABB pasirašė sutartį dėl nuolatinės srovės intarpo su 400 kV skirstykla projektavimo ir statybos Alytuje rangos darbų. Sutarties vertė – 288 mln. litų. Unikalus 100 metrų ilgio ir 350 metrų pločio pagal specialų užsakymą pagamintas įrenginys reikalingas norint suderinti skirtingas Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemas.
Langas į nepriklausomybę
"Jungtis leis Baltijos valstybėms visiems laikams išsivaduoti iš energetinės izoliacijos“, - sakė J.Neverovičius.
J.Neverovičius prieš pasirašant sutartį teigė: „Pats asmeniškai dalyvavau rengiant sutartį ir derybose su rangovais. Tai daug pastangų reikalaujantis projektas. Šio kontrakto suma įspūdinga. Tai unikalus įrenginys pasaulio mastu. Bet tai tik dalis jungties. Visi dirbome kartu ir efektyviai. Gera proga padėkoti visiems.“
Pasak J.Neverovičiaus, šią istorinę dieną Lietuva daro konkretų žingsnį energetinės nepriklausomybės link. „Sutarties pasirašymą galima laikyti simboline Lietuvos integravimo į Europos Sąjungos elektros tinklą data. Tai užtikrins patikimumą ir geresnę kainą. Jungtis leis Baltijos valstybėms visiems laikams išsivaduoti iš energetinės izoliacijos. Tai, tikrąja to žodžio prasme, energetinės nepriklausomybės langas“.
Pigesnė elektra
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Virginijus Poderys |
Pasak „Litgrid“ generalinio direktoriaus Virgilijaus Poderio ši sutartis padės dar labiau sustiprinti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą ir bus naudinga abiems pusėms. Jis taip pabrėžė, kad projektas buvo įstrigęs dėl ilgų derinimo darbų ir derybų su vietos bendruomene. „Kai kalbam apie tokius projektus kaip linijų tiesimas, tai visi klausia, kada bus pradėta statyti. Projektas paprastai trunka 9 metus. Linijos statomos tik pusantrų metų. Visas kitas laikas skiriamas projekto derinimui taip pat ir su vietos gyventojais. Turint galvoje, kad „Litgrid“ 18 metų nestatė tokių linijų, tai darbas vyko labai skandžiai. Dabartinis ministras išjudino šį projektą ir todėl, šis projektas neužstrigo, o pasiekė lengvąją dalį“, - sakė V.Poderis.
Bendrovės „LitPol Ling“ generalinis direktorius Artūras Vilimas teigė, kad ilgai derinta sutartis garantuos mažesnę elektros kainą ateityej. „Šitas projektas užtikrins mažesnes elektros kainas. Iki šiol visi darbai vyko sunkiai, bet sklandžiai. Dabar galim garantuoti, kad darbai vyks laiku. Artimiausiu metu atsiras kiti rangovai“, - sakė jis.
Paklaustas, kuria kryptimi tekės elektros energija Lenkijos energetikos bendrovės „PSE“ generalinis direktorius Henryk Majchrzak teigė, kad tai parodys rinkos kainos: „Elektra judės iš tos pusės, kur ji brangesnė, ten, kur ji pigesnė. Šiuo metu Lenkijos elektros poreikiai žymiai didesni, nei šios jungties galimybės“.
Vietiniai praturtės
 |
| A.Vilimas/Liudo Masio nuotr. |
A.Vilimas patikino, kad šio projekto naudą netruks pajusti ir vietos verslininkai. „Mes nenumatom sutartyse rangovui, kas turės vykdyti darbus. Bet natūraliai susiklosto, kad vietinės įmonės atlieka dalį darbų. Aikštelių paruošimas, įrenginių nuoma ir kitos paslaugos“, - sakė "LitPol Link" vadovas.
Jo žodžius patvirtino ir sutartį pasirašiusios bendrovės ABB atstovai. „Dvidešimt metų dirbame Baltijos šalyse ir dažniausiai naudojame vietinius specialistus ir įmones. Jei reikia, aukštos kvalifikacijos specialistų galime pasikviesti iš Suomijos ar Švedijos“, - sakė ABB atstovas Lars Weimers.
Projekto istorija
 |
| Sutarties pasirašymas/Liudo Masio nuotr. |
2008 m. įkurta bendra įmonė „LitPol Link“. 50 proc. jos akcijų priklauso Lietuvos AB „Litgrid“, 50 proc. Lenkijos bendrovei „Polskie Sieci Elektroenergetyczne Operator S.A“. 2012 m. baigti rengti dokumentai, reikalingi linijos statybai Lietuvos pusėje, atliktas poveikio aplinkai vertinimas, pasirinktos trasos geodeziniai ir geologiniai matavimai.
Numatomos statyti linijos ilgis 150 km. Apie 100 km trasos tęsis Lenkijos teritorijoje per Palenkės ir Varnijos–Mazūrijos vaivadijas. Apie 50 km trasos bus Lietuvoje, Lazdijų ir Alytaus rajonuose. Alytuje numatyta statyti ir nuolatinės srovės intarpą. Tas pats tinklas turėtų būti naudojamas asinchroniniam Lietuvos ir Baltarusijos energetikos sistemų darbui.
Nuo 2015 m. numatoma linijos galia sieks 500 MW, nuo 2020 ji didės iki 1000 MW. Numatoma jungties naudojimo trukmė – 50 metų. Numatyta, kad projektas kainuos 1,28 mlrd. litų.
