Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Absoliuti JAV energetinė nepriklausomybė – blogos žinios vėjo ir saulės energija užsižaidusios Europos pramonei

Laisvės statula JAV
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Laisvės statula JAV
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pastaruosius keturis dešimtmečius visų JAV lyderių – nuo Richardo Nixono iki Baracko Obamos – šventasis Gralis buvo energetinė nepriklausomybė. Skalūnų dujų ir naftos dėka, ši svajonė gali netrukus išsipildyti. Ir tai turės didžiulių pasekmių visame pasaulyje, rašo BBC.

Tarptautinė energijos agentūra (IEA) ir naftos milžinė BP mano, kad JAV pati apsirūpins visa jai reikalinga energija jau 2035-aisiais.

Kaip B.Obama sakė savo pernykščiame metiniame pranešime, „po ilgų metų ir kalbų apie tai, mes pagaliau galėsime kontroliuoti savo energetikos ateitį“.

Niekas nesako, kad JAV jau rytoj nustos importuoti energijos išteklius, tačiau galimybė didžiausiai pasaulio ekonomikai pačiai apsirūpinti energija gali turėti didelių pasekmių ne tik JAV, bet ir visam pasauliui.

JAV ekonomika

Pernai JAV naftos importui išleido maždaug 300 mlrd. dolerių. Tai sudarė beveik du trečdalius viso šalies metinio prekybos deficito. Tad galima sakyti, kad naftos importas iš JAV ekonomikos kasmet išsiurbia daugybę pinigų.

Pasak IEA, toks prekybos deficitas gali stabdyti ekonomikos augimą, pramonės plėtrą ir darbo vietų kūrimą.

Pasiekusi energetinę nepriklausomybę JAV, ji ne tik išleistų daug mažiau, naudodama pigesnę, namie pagamintą energiją, bet visi šie pinigai atitektų amerikiečių gamintojams.

„Scanpix“ nuotr./Skalūnai sukėlė energetikos revoliuciją JAV
„Scanpix“ nuotr./Skalūnai sukėlė energetikos revoliuciją JAV

JAV pramonė

Energetinę nepriklausomybę JAV pasieks tik dėl pigių ir gausių skalūnų dujų bei naftos – o tai gali lemti aukso amžių JAV pramoninei gamybai.

Energijos kainos JAV yra gerokai žemesnės nei Europoje ir Japonijoje ir tai – kartu su brangstančia darbo jėga Kinijoje bei augančiu amerikietiškų gamyklų produktyvumu – lemia, kad nemažai JAV firmų planuoja grąžinti gamyklas namo.

Tokios bendrovės kaip „Dow Chemical“, „General Electronic“, „Ford“, BASF ir „Caterpillar“ paskelbė investuosiančios milijonus dolerių namie – statysiančios naujas gamyklas arba vėl atidarysiančios nebenaudojamas. Net „Apple“, kuri paskutinį savo fabriką Amerikoje uždarė seniau nei prieš dešimtmetį, paskelbė apie naują gamyklą Arizonoje.

Net „Apple“, kuri paskutinį savo fabriką Amerikoje uždarė seniau nei prieš dešimtmetį, paskelbė apie naują gamyklą Arizonoje.

Pasak Amerikos chemijos tarybos, nuo 2010-ųjų iki 2013-ųjų kovo pradėti beveik 100 chemijos pramonės projektų, kurių vertė siekia 72 mlrd. dolerių.

„PricewaterhouseCoopers“ parengtoje ataskaitoje teigiama, kad pigi energija ir darbo jėgos poreikis skalūnų gavyboje iki 2025-ųjų galėtų sukurti milijoną darbo vietų pramonėje. „Boston Consulting Group“ priduria, kad gali išaugti JAV pramonės prekių eksportas.

Bet koks proveržis gamybos pramonėje paspartintų ekonomikos augimą dar labiau. Jau dabar analitikai teigia, kad JAV ekonomika pastaruoju metu augo greičiau nei prognozuota dėl pigios energijos.

Europos pramonė

Vos prieš ketverius metus dujų kainos Europoje buvo beveik tokios pat kaip ir JAV. Šiandien dujos Europoje yra triskart brangesnės. IEA prognozuoja, kad iki 2035-ųjų jos išliks bent dvigubai didesnės.

„Boston Consulting“ tikisi, kad kitąmet JAV savo plastiko ir gumos pramonės produktus, įrenginius, kompiuterius ir elektroniką galės eksportuoti 5-25 proc. pigiau nei Vokietija, Italija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Japonija.

„Scanpix“ nuotr./JAV netrukus gali tapti didžiausia naftos gavėja pasaulyje
„Scanpix“ nuotr./JAV netrukus gali tapti didžiausia naftos gavėja pasaulyje

Tiesą sakant, nemažai Europos bendrovių jau dabar bando investuoti Amerikoje. Olandų „Royal Dutch Shell“ paskelbė atidarysianti naują chemijos gamyklą dujų turtinguose Apalačiuose, prancūzų milžinė „Vallourec“ neseniai investavo per milijardą dolerių į naują fabriką Ohajo valstijoje, o austrų plieno grupė „Voestalpine“ skiria 750 mln. dolerių naujai gamyklai Teksase.

Šis pavojus, kad Europos kapitalas ir gamyba gali migruoti į JAV, sulaukė ir politikų dėmesio.

Pernai ES Tarybos prezidentas Hermanas van Rompuy sakė: „Visi lyderiai žino, kad ekologiška ir įperkama energija yra būtina, kad išlaikytume gamyklas ir darbo vietas Europoje. Pramonei sunku konkuruoti su užsienio bendrovėmis, kurios moka perpus pigiau už elektrą, kaip yra JAV.“

Pavojus, kad Europos kapitalas ir gamyba gali migruoti į JAV, sulaukė ir politikų dėmesio.

Europos Komisija netgi užsiminė apie „Europos deindustrializaciją“ dėl išaugusių energijos kainų.

Naftos eksportuotojai

Nemažai šalių eksportuoja daug savo naftos į JAV – šaliai pasiekus energetinę nepriklausomybę, šie srautai gerokai sumažėtų arba išvis užsidarytų. Poveikis šioms šalims, ypač Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, būtų milžiniškas.

Pavyzdžiui, Ekvadoro naftos eksportas į JAV 2011-aisiais sudarė 6,5 mlrd. dolerių arba 8 proc. šalies BVP. Kolumbijos – 7 proc. BVP.

Netgi Kanada, viena iš pasaulio pramonės galybių ir Didžiojo septyneto narė, pajustų smūgį. Žinoma, tai nenutiktų iškart.

Nukentėtų ne tik tiesioginis naftos eksportas į JAV. Šiuo metu ji yra didžiausia naftos importuotoja pasaulyje, tad jei amerikiečiai energija apsirūpintų patys, neišvengiamai kristų naftos kainos. Tai suduotų smūgį visiems naftos gamintojams ir pagilintų nuostolius dėl sumažėjusio eksporto į JAV.

Ši „dviguba bėda reikštų turto persiskirstymą iš šalių gamintojų į šalis vartotojas“, pasak „Capital Economics“ analitiko Paulo Dales'o.

Kęstučio Vanago/BFL nuotr./Naftos pramonė
Kęstučio Vanago/BFL nuotr./Naftos pramonė

Geopolitika ir Artimieji Rytai

Užsitikrinusi energetinę nepriklausomybę Amerika prarastų susidomėjimą Artimųjų Rytų nafta. Ne visi vienodai vertina naftos įtaką JAV užsienio politikai, tačiau nemažai analitikų atkreipė dėmesį į amerikiečių politikos skirtumus Sirijoje, smulkioje naftos gamintojoje, ir Irake, vienoje daugiausia naftos išgaunančių pasaulio šalių.

Užtenka pažvelgti, kaip Europa reagavo į Rusijos invaziją Kryme, kad suprastum, kaip persipynę energetinis saugumas ir užsienio politika. Rusijai tiekiant trečdalį Europos energijos, ES lyderių rankos yra praktiškai surištos.

Ar nafta yra svarbiausias veiksnys JAV Artimųjų Rytų politikoje, yra prieštaringas klausimas.

Jei ideologiniai mūšiai pralaimėti, ar JAV ima atsitraukti į savo krantus? Energetinė nepriklausomybė leistų tą padaryti.

„Nafta yra svarbus JAV interesų aspektas, bet negalima pamiršti ir kitų“, – sako Alexia Ash iš IHS.

Pasak jos, JAV susirūpinusi tiek stabilumu regione, ypač ties sienomis su Rusija ir Kinija, tiek savo kaip pasaulinės supergalybės įvaizdžiu. JAV taip pat sieja stiprūs istoriniai ryšiai su Saudo Arabija, su kuria pasirašytos dosnios gynybos sutartys. Kiti analitikai tvirtina, kad Vašingtonas jau ima apleisti kai kuriuos savo interesus užsienyje.

A.Ash klausia: „Jei ideologiniai mūšiai pralaimėti, ar JAV ima atsitraukti į savo krantus?“ Energetinė nepriklausomybė leistų tą padaryti.

Aplinkosauga

Anglies dioksido išmetimas JAV nuo maždaug 2008-ųjų nuolat mažėjo (išskyrus trumpą šoktelėjimą 2010-aisiais) ir dabar grįžo prie lygio, buvusio prieš du dešimtmečius. To priežastis – skalūnų, iš kurių išgaunama trečdalis JAV naftos ir beveik ketvirtadalis dujų, naudojimas, pakeitęs anglį, kuri gerokai labiau teršia orą.

Tai geros naujienos amerikiečiams, tačiau ne europiečiams, kurie importuoja daugiau amerikietiškos anglies, kurią namie išstūmė skalūnai.

„Scanpix“ nuotr./Dūmai
„Scanpix“ nuotr./Dūmai

Jei JAV priklausomybė nuo skalūnų ir toliau augs – ir dėl to investicijos į atsinaujinančius išteklius bus nukreiptos kitur.

Reikia nepamiršti ir to, kad skalūnų nafta ir dujos yra ribotas iškastinis išteklius. Jei JAV nori būti energetiškai nepriklausoma ne ribotą laiką, o visada, tam vis vien reikės pasitelkti atsinaujinančius išteklius.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką