Didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ už suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymą per 10 metų – iki 2024-ųjų sumokės 239 mln. eurų, teigia „Achemos grupės“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas. Jis įsitikinęs, kad terminalas turėtų būti išlaikomas ne tik dujų vartotojų.
„239 mln. eurų – čia skaičius iki 2024 metų. Tiek mes būsime sumokėję už laivo išlaikymą, už tiek faktiškai būtų galima jį įsigyti (...) Strateginis objektas išlaikomas tik dujų vartotojų. Tai tas pats, jeigu už krašto apsaugą mokėtų tik kariškiai“, – Vilniuje „Lietuvos žinių“ surengtoje konferencijoje sakė L. Sabaliauskas.
Pasak jo, iki šių metų pabaigos bendrovė už terminalo išlaikymą bus sumokėjusi 104,3 mln. eurų.
Jis teigė, kad dėl terminalo išlaikymo bendrovei tampa sunku konkuruoti pasaulinėje rinkoje. „Achemos grupės“ vadovas teigė pasigendantis dialogo su valstybe dėl terminalo finansavimo.
Dujų perdavimo operatorės „Amber Grid“ komercijos direktorius Vytautas Ruolia įsitikinęs, kad terminalas suteikia verslui galimybę prognozuoti dujų kainą. Pasak jo, infrastruktūros kaštų dedamoji yra tam tikra našta verslui, bet ji yra žinoma, apibrėžta.
„Dabar įsivaizduokime, jeigu nebūtų terminalo, kokia būtų galutinė dujų kaina. Dabar esant SGD terminalui, dedamos tam tikros kainų lubos, jos priklauso nuo rinkos sąlygų (...) Jeigu rinkoje krenta dujų kainos, kris ir Lietuvoje. Jeigu nebūtų SGD terminalo, verslas iš esmės nežinotų, kokia būtų po metų dujų kaina. Ta nežinomybė žymiai stipriau neigiamai atsilieptų bendrai tiek verslo ateičiai, tiek dujų sektoriaus vystymuisi“, – konferencijoje sakė V.Ruolia.
L. Sabaliauskas atsakė, kad valstybės terminalas neturėtų būti vertinamas kaip vienintelis pasirinkimas: „Jeigu nebūtų valstybinio terminalo, jis būtų privatus“.
Terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ analitikos vadovas Mantas Šabanas teigė, kad SGD terminalas padėjo išsivaduoti nuo Rusijos dujų milžino „Gazprom“ monopolio ir suteikia Lietuvai pasirinkimo laisvę.
„Terminalo atsiradimo proga turime nebe monopolį, o turime rinkoje veikiančią konkurencinę aplinką. Dujų vartotojai gali prieiti prie SGD rinkų tiesiogiai pasaulyje. (...) SGD terminalas yra vienintelis įrankis, kuris yra Lietuvos rankose, kitur priklausomi nuo kitų valstybių politikos“, – sakė M. Šabanas.
Pasak jo, analitikai vertina, kad ir po 2024 metų SGD terminalas palaikys kainų spaudimą „Gazprom“.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad dujoms kaip kurui skiriama pernelyg daug dėmesio.
„Pervertiname dujas ir smarkiai. Vadiname strateginiu energijos ištekliu. Prieš porą metų biokuro suvartojimas Lietuvoje viršijo dujų suvartojimą energetiniams tikslams, ta prasme atmetus „Achemą“. Tas santykis toliau didėja. Ar jūs girdėjote kokią diskusiją, kaip valstybė turėtų užtikrinti saugumą biokuro tiekime? (...) Mes per daug apie tai kalbame, tai (dujos – BNS) yra mažėjantis kuras. Vartojimas mažės“, – diskusijoje sakė M.Nagevičius.
Į BNS klausimą, ar „Achema“ siektų pasinaudoti Vyriausybės patvirtintu viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos diferencijavimu, L.Sabaliauskas teigė, kad šis klausimas Lietuvoje turėjo būti išspręstas seniai.
„Kitos Europos valstybės tai jau taiko dešimtmetį (...) Mes tik dabar apie tai kalbame, mūsų konkurencingumui jau padaryta žala. Aišku, kad naudosimės. O ką mes siūlome dėl terminalo: mes siūlome strateginį šalies energetinę nepriklausomybę užtikrinantį SGD terminalą pripažinti reikalingu visiems galutinės naudos gavėjams: šilumos, elektros (...) Jeigu dujos yra užtikrinimas elektros ir šilumos visiems, tai ta dedamoji turi atsirasti pas visus vartotojus – ne tik tiesioginiams dujų pirkėjams“, – BNS sakė L.Sabaliauskas.
„Achema“ yra didžiausią SGD terminalo mokesčio dalį sumokanti bendrovė.
Lietuvos Vyriausybė šiemet žada apsispręsti, ką daryti su SGD laivu-saugykla po 2024 metų, kai baigiasi jo nuomos sutartis. Tikėtina, kad Vyriausybė ją išpirks.
Skaičiuojama, kad jo išpirkimo kaina gali svyruoti nuo 121 mln. iki 160 mln. eurų. Tačiau konkreti laivo išpirkimo kaina sutartyje su „Hoegh LNG“ yra konfidenciali.
„Lietuvos žinias“ leidžiančią bendrovę valdo koncernas „Achemos grupė“.
