Lietuvos zonos „Nord Pool“ zonai mėnesio sausio vidurkis yra 10,3 ct/kWh, kas reiškia, jog garantinio tiekimo kaina vasario mėnesiui bus iki 21,87 ct/kWh. Tokią kainą mokės tie klientai, kurie turi vienos laiko zonos planą „Standartinis“.
Tikslus vartotojo tarifas priklausys nuo turimo plano – štai vienos laiko zonos plano „Namai“ vartotojai už elektrą mokės 20,29 ct/kWh, tačiau dar turės mokėti kasmėnesinį 3 eurų mokestį.
„Namai Plius“ klientams vienos laiko zonos klientams tarifas sieks 19,92 ct/kWh, su 6 eurų mėnesine priemoka.
Praėjusį mėnesį elektros kaina biržoje buvo gerokai aukštesnė ir siekė 264,28 eurų/MWh arba 26,43 ct/kWh.
Formuojant galutinį garantinio tiekimo tarifą prie didmeninės elektros kainos dar pridedamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), papildomas koeficientas bei fiksuoti perdavimo bei skirstymo mokesčiai.
Naujieji garantinio tiekimo tarifai – didelis pokytis lyginant su sausio mėnesiu, kai galutinis garantinio tiekimo tarifas siekė iki 44 ct/kWh be kompensacijos.
Tiesa, tuo metu garantinio tiekimo klientai realiai mokėjo 28 ct/kWh kadangi tarifas pateko į kompensuojamos kainos rėžį. Tokį pat tarifą mokėjo tiek visi visuomeninio, tiek didelė dalis nepriklausomo tiekimo klientų.
Dar daugiau, nuo sausio sumažinus papildomą garantinio tiekimo kainai taikomą koeficientą nuo 1,25 iki 1,15 esant žemoms biržos kainoms garantinio tiekimo rūšis tampa vis konkurencingesnė.
Minėtas 1,15 koeficientas iš esmės yra nepriklausomų tiekėjų taikomos maržos atitikmuo.
Šiuo metu nepriklausomi tiekėjai, siūlydami su birža susietus planus taiko nuo 2 iki 3 ct/kWh mokestį. Tad kainoms „Nord Pool“ biržoje esant, pavyzdžiui, 20 ct/kWh, elektros kaina (neskaitant fiksuotų skirstymo ir persiuntimo mokesčių) tarp tiekėjų būtų apytiksliai nuo 26,2 ct/kWh iki 27,3 ct/kWh, kai garantinis tiekimas kainuotų brangiau, apie 27,83 ct/kWh.
| Tiekėjas | Su birža susietiems planams tiekėjo taikomas mokestis |
| „Elektrum“ | 2,057 ct/kWh |
| „Enefit“ | 2 ct/kWh |
| „Ignitis“ | 2,821 ct/kWh |
| „Birštono elektra“ | 3 ct/kWh |
| EGTO | 2,5 ct/kWh |
Tačiau mažėjant elektros kainai „Nord Pool“, mažėja ir tarifų skirtumas, kol garantinis tiekimas tampa viena finansiškai patraukliausių alternatyvų.
Tiesa, tiksliai palyginti galutinius realius nepriklausomų tiekėjų tarifus su garantiniu tiekimu sudėtinga, nes jie taiko skirtingus apskaičiavimo būdus.
Pavyzdžiui, EGTO ir „Ignitis“ elektros tarifo kainą skaičiuoja pagal ataskaitinio mėnesio vidurkį, o „Birštono elektra“ tarifą formuoja naudodamiesi paskutinių 6 mėnesių galutinės elektros kainos vidurkiu.
Kompleksiškiausią tarifo skaičiavimą taiko „Enefit“ ir „Elektrum“. Tiems klientams, kurie neturi išmaniųjų skaitiklių, kiekvienos valandos elektros kiekio suvartojimas yra apskaičiuojamas pritaikant ESO apskaičiuotus energijos vartojimo netolygumo koeficientus.
Tarifas apskaičiuojamas naudojant „Nord Pool“ biržos kiekvienos valandos kainas ir dauginant jas iš ESO pateikto vartojimo netolygumų koeficiento konkrečiam mėnesiui.
Pavyzdžiui, „Enefit“ 15min pateiktais preliminarias skaičiavimais, imant sausio mėnesio elektros kainas biržoje (nuo 1 iki 30 d.), 150 kWh suvartojimą, neautomatizuotą skaitiklį, ESO standartinį planą ir vieną laiko zona turinčiam vartotojui pritaikius preliminarų likutinį grafiką, galutinis tarifas galėtų siekti 22,72 ct/kWh.
Tuo tarpu „Elektrum Lietuva“ skaičiuoja, kad ESO planą „Standartinis“ pasirinkusiems vienos laiko zonos klientams, galutinis tarifas galėtų būti 22,75 ct/kWh.
Tiesa, šis tarifas preliminarus – jam naudoti ESO vartojimo netolygumo koeficientai už gruodžio mėnesį, kadangi sausio mėnesio koeficientai dar nepaskelbti.
Vartotojai, turintys išmaniuosius skaitiklius, už elektrą gali mokėti pagal realias konkrečią valandą biržoje esančias kainas.
Tad šie su birža susieto plano klientai „bendro“ galutinio tarifo neturi – tai priklauso nuo jų energijos naudojimo įpročių skirtingu paros metu.
Dar daugiau, tiekėjai, skaičiuojantys tarifą pagal mėnesio vidurkius, taip pat taiko esamo mėnesio vidurkį, kai garantinio tiekimo vidurkis skaičiuojamas pagal praėjusį mėnesį.
Dėl šių priežasčių nėra aišku, ar garantinio tiekimo tarifas vasarį yra pats pigiausias, tačiau esant žemam kainų lygiui „Nord Pool“ biržoje, šie vartotojai moka vienus mažiausių tarifų šalyje.
Garantinio tiekimo kaina perskaičiuojama kas mėnesį.
ESO duomenimis, šia paslauga sausio mėnesį naudojosi apie 48,5 tūkst. klientų.
Visuomeninis tiekimas brangesnis ne tik formaliai, bet jau ir realiai
Apie tai, kad garantinis tiekimas formaliai yra pigesnis nei visuomeninis, rašėme jau gruodžio pabaigoje, kai buvo žinoma garantinio tiekimo kaina pirmam metų mėnesiui.
Visuomeninio tiekimo formalus tarifas iki liepos 1 d. liks 56,5 ct/kWh, tačiau 28,5 ct/kWh nuo jo kas mėnesį bus kompensuojama. Tai reiškia, kad visuomeninio tiekimo klientai kas mėnesį mokės fiksuotą 28 ct/kWh kainą.
VERT vadovas Renatas Pocius praėjusią savaitę žiniasklaidai užsiminė, kad po liepos 1 d. visuomeninis tarifas galėtų smarkiai trauktis ir siekti apie 28–29 ct/kWh be kompensacijų, tačiau realūs skaičiai bus patvirtinti birželį, atsižvelgiant į esamą situaciją rinkose.
Kaip minėta, sausį tiek garantinio, tiek visuomeninio tiekimo klientai už elektrą mokėjo tiek pat, po 28 ct/kWh, kadangi buvo pritaikytos kompensacijos.
Garantinio tiekimo formalus tarifas galėtų tapti brangesnis už visuomeninį nebent tuo atveju, jei vidutinė mėnesio kaina „Nord Pool“ biržoje viršytų apie 37 ct/kWh. Priklausomai nuo vartotojo turimo plano, tokiu atveju galutinis garantinio tiekimo tarifas galėtų viršyti 56,5 ct/kWh ir tuomet šie vartotojai po kompensacijų mokėtų daugiau nei 28 ct/kWh.
Tačiau kainai „Nord Pool“ biržoje esant mažesnei nei minėtas lygis, garantinio tiekimo klientai arba išlošia mokėdami mažesnį tarifą nei didelė dalis šalies vartotojų, arba bent jau tampa mažesne našta valstybės biudžetui, kadangi jiems nebereikia skirti pilnos 28,5 ct/kWh subsidijos.
„Elektrum“ toliau kritikuoja sprendimą mažinti koeficientą
Garantinio tiekimo klientais elektros rinkos liberalizacijos proceso metu tapo tie vartotojai, kurie iki atitinkamo etapo pabaigos nepasirinko elektros tiekėjo.
Tarp I etapo klientų tokių klientų likę 6 proc., tarp II – 2 proc.
Taip pat garantinį tiekimą nuo rugpjūčio gauna nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę veiklą buvę veiklą nutraukusios „Perlas energija“ I ir II etapo klientai.
Toks pasirinkimas laikytas pačiu nepatraukliausiu – prie įsigijimo kainos būdavo pridedamas 1,25 koeficientas, be to, ESO vis dar turi teisę nutraukti garantinį tiekimą po 6 mėnesių nuo tiekimo pradžios.
Tačiau, kaip metų pabaigoje naujienų agentūrai BNS komentavo ESO vadovas Renaldas Radvila, per artimiausius kelis mėnesius ESO neplanuoja nutraukti garantinio tiekimo, tačiau jis neatmetė, kad vėliau tai gali būti padaryta.
„Pasakyti, kad visai jų neišjunginėsime šiandien negaliu, nes tokia galimybė yra numatyta. Kodėl ja būtų teisinga pasinaudoti – ESO funkcija nėra vykdyti tiekimą. Kai mes vykdome garantinį tiekimą nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems klientams, už tai mokame mes visi“, – teigė ESO vadovas.
Koeficientas valdžios sprendimu iki 1,15 sumažintas nuo šių metų sausio.
„Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas 15min komentavo, kad dabartinėmis sąlygomis, kai visiems taikomos kompensacijos už elektrą, gyventojai visiškai nebeskatinami rinktis nepriklausomų tiekėjų, kai garantinio tiekimo esmė yra laikinai užtikrinti elektros energijos tiekimą.
„Kai kuriais atvejais jau gali būti net palankiau likti garantiniame tiekime, nes pastaruoju metu elektros kainos biržoje ženkliai krito, o kiek anksčiau buvo sumažintas garantinio tiekimo koeficientas. Jau tuomet, dar tik siūlant mažinti koeficientą, kritikavome tokį valdžios žingsnį, gali būti, kad naujasis koeficientas ESO yra netgi nuostolingas, todėl jis būtų padengiamas kitais būdais – per visiems mokesčių mokėtojams taikomas kitas elektros kainos dedamąsias už ESO teikiamas paslaugas“, – komenatavo jis.
M.Kavaliauskas pridūrė, jog blogiausia, kad tokiomis sąlygomis garantinis tiekimas tampa net patrauklesnis negu kai kurių tiekėjų pasiūlymai.
„Todėl gyventojams nebelieka preteksto pasirašyti sutartis su nepriklausomais tiekėjais, tokia besiformuojanti situacija iškreipia rinką“, – komentavo „Elektrum Lietuva“ astovas.
Tai, kad sistema šiuo metu yra išbalansuota, todėl garantinio tiekimo schema neveikia pagal pirminį sumanymą, 15min teigė ir „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna. Vis dėlto jis pabrėžė, kad sprendimas mažinti koeficientą priimtas tuomet, kai energijos kaina biržoje buvo rekordinėse aukštumose.
„Tai lėmė, jog net ir sumažinus koeficientą, garantiniam tiekimui priskirtiems vartotojams tuo metu teko pakankamai didelė našta. Antra vertus, šie vartotojai galėjo lengvai susimažinti naštą – jiems tereikėjo pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Net ir turėdami su tuo metu itin aukštomis biržos kainomis susietą planą, jie būtų mokėję kur kas mažiau, nes tiekėjo paslaugos kaina buvo gerokai žemesnė. Nepaisant to, dalis vartotojų buvo pasyvūs ir liko garantiniam tiekime“, – komentavo jis.
