„Statybos vyksta pagal planą. Iš penkių techninių projektų keturi jau yra patvirtinti ir trims techniniams projektams yra išduoti statybos leidimai. Aš labai nustebau, kada Eugenijus Gentvilas pradėjo kalbėti ir supratau, kad jis yra išsigandęs, nes jis prieš tai dirbo Klaipėdos uosto generaliniu direktoriumi. Užimdamas šias pareigas jis nebuvo pradėjęs įgyvendinti nė vieno projekto – nei gilinimo darbų, nei kitų projektų, kurie Klaipėdos uosto ir “Klaipėdos naftos„ turėjo būti įgyvendinti kartu“, – antradienį interviu LRT radijui sakė A.Butkevičius.
Jis komentavo buvusio Klaipėdos jūrų uosto vadovo, dabartinio Seimo nario Eugenijaus Gentvilo pareiškimus, kad Lietuvai gali nepavykti laiku pastatyti terminalo.
A.Butkevičius teigė, jog SGD terminalo statyba yra griežtai kontroliuojama, ir jis yra už tai atsakingas.
E.Gentvilas pirmadienį pareiškė, jog SGD terminalas nebus pastatytas laiku. Jo teigimu, kol kas į uosto dugną tinkamai įkaltas tik vienas terminalo prieplaukos polius, o laivui-saugyklai skirta 16 metrų gylio duobė kanalo dugne jau užnešta iki 1 metro storio smėliu, be to, neparengti nei prieplaukos, nei beveik 20 kilometrų ilgio dujotiekio statybos techniniai projektai.
Tačiau „Klaipėdos naftos“ komunikacijos vadovė Indrė Milinienė BNS sakė, jog E.Gentvilo teiginiai neatitinka tikrovės. Pasak jos, šiuo metu 39 poliai sukalti, iš jų 21 patikrinti bandymais ir vertinami kaip užbaigti. Be to, anot jos, baigti 4 iš 5 jungiamojo dujotiekio techniniai projektai, trims parengtiems projektams gauti statybos leidimai, įskaitant statybos leidimą gręžimui po Kuršių marias.
Ji teigė, jog krantinės techninis projektas yra tikrinamas ekspertų, ir gavus teigiamą išvadą jis bus pateiktas statybos leidimui gauti. Anot I.Milinienės, nuosėdos gilinimo zonoje, remiantis Klaipėdos uosto informacija, yra normalaus lygio.
„Baigus statybos darbus, duobę reikės išvalyti, tačiau tai normali procedūra uoste“, – BNS sakė ji.
SGD terminalo krantinę už 113,6 mln. litų projektuoja ir stato Latvijos bendrovė BMGS, o 20 kilometrų ilgio jungiamąjį dujotiekį nuo terminalo iki magistralinio dujotiekio už 114,756 mln. litų – Vokietijos „PPS Pipeline Systems“. Bendra infrastruktūros vertės – apie 600 mln. litų, dalį jos finansuoja Klaipėdos uostas.
Terminalui, kurio statybą numatoma baigti iki 2014-ųjų pabaigos, skirtas laivas-saugykla Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“ užsakymu statomas Pietų Korėjoje.
