15min.lt rašė, kad „Lietuvos dujos“, susiderėjusios dėl mažesnės dujų kainos, atsisakė kreiptis į Stokholmo arbitražą. Tuo metu Lietuvos pretenzijos „Gazprom“ nesikeičia – 4,5 mlrd. Lt vertės ginčas bus ir toliau nagrinėjamas Stokholme. Opozicija išsikvietė A.Butkevičių į Seimą, kad jis pasiaiškintų, kodėl „Lietuvos dujos“ atsisakė pretenzijų „Gazprom“.
Premjeras skolingas neliko – apkaltino Andriaus Kubiliaus Vyriausybę neveiklumu. Esą tik prieš pat rinkimus, 2012 metų spalį, nuspręsta kreiptis į Stokholmo arbitražą, o nuo 2009 metų iki 2012-ųjų jokios realios derybos nevyko.
Visas šis tariamas triukšmas dėl „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“ yra ne kas kita, kaip opozicijos sąmokslo teorijos ar spekuliacijos, – sakė premjeras.
„Visas šis tariamas triukšmas dėl „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“ yra ne kas kita, kaip opozicijos sąmokslo teorijos ar spekuliacijos, skirtos tam, kad mūsų Vyriausybės per pusantrų metų pasiekta nauda vartotojams būtų nustumta į antrąjį planą. Tai gerai žinoma konservatorių metodika, kaip atitraukti visuomenės dėmesį nuo svarbių dalykų – nuo naudos ekonomikai ir Lietuvos žmonėms. Kita kryptis – išleisti daug pinigų viešinimui, kad būtų galima pridengti kitus nenuveiktus darbus energetikos srityje“, – sakė A.Butkevičius.
Susitarimo vertė – 800 mln. Lt
Premjeras pabrėžė, kad dujos vartotojams dabar pigs 23 proc. Už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. bendra kompensacijos suma sudaro 331 mln. Lt.
„Atkreipiu dėmesį, kad kompensacija susidarys per sąskaitų už tiekiamas dujas sumažinimą. Bendra pasiekto susitarimo vertė, įvertinus bendrovės importuojamus gamtinių dujų kiekius, sudarančius mažiau nei 40 proc. nuo viso Lietuvos suvartojamo dujų kiekio, gali sudaryti apie 800 mln. Lt.“, – sakė premjeras.
„Tai tikriausiai patys sau turėtumėte atsakyti į tą klausimą“, – atsakymą į klausimą, ar kompensacijų sulauks tie vartotojai, kurie sumokėjo per daug už šilumą dėl brangių dujų, pradėjo premjeras.
Pasak jo, įmonės, turinčios sutartis su „Lietuvos dujomis“, gali gauti kompensaciją per sumažintą kainą, bet kokią – šiuo metu dar skaičiuojama.
Pasiūlė kreiptis į „Moki veži“
„Lietuvos dujų“ balsavime dėl ieškinio „Gazprom“ neteikimo dalyvavo ir Lietuvos Vyriausybės atstovas, nes tuo metu Lietuvos Vyriausybei priklausė per 17 proc. „Lietuvos dujų“ akcininkų. Pasak premjero, jis balsavo taip, kaip yra naudinga Lietuvai.
Mano žiniomis, „Lietuvos dujų“ valdybos narys, atstovaujantis „Lietuvos energijai“, nebalsavo „už“ pretenzijų atsisakymą, – sakė A.Butkevičius.
„Mano žiniomis, „Lietuvos dujų“ valdybos narys, atstovaujantis „Lietuvos energijai“, nebalsavo „už“ pretenzijų atsisakymą, tačiau primenu, kad balsavimo metu Lietuvos Vyriausybė turėjo tik 17,7 proc. akcijų, todėl jos pozicija negalėjo lemti balsavimo rezultatų. „Lietuvos energija“ įgijo bendrovės „Lietuvos dujų“ kontrolę tik šių metų gegužės 21 d.“, – sakė premjeras.
Konservatorius Dainius Kreivys prašė A.Butkevičiaus tokiu atveju informacijos neviešinti, bet pasidalinti ją uždarame posėdyje. Supykęs A.Butkevičius pareiškė, kad jis D.Kreiviui nenešios informacijos ir pasiūlė jam prašyti atitinkamų institucijų pagalbos.
„Kreipkitės į „Moki veži“, – sakė premjeras. D.Kreivys valdo didelę dalį prekybos tinklo „Moki veži“. Dėl šios bendrovės valdymo jis, būdamas ūkio ministru, pateko į skandalą ir buvo priverstas atsistatydinti.
Laiško mįslė
Opozicija klausė, ar „Lietuvos dujos“ mainais už geresnę dujų kainą išsiuntė laišką „Gazprom“ su bet kokių pretenzijų atsisakymu šios įmonės atžvilgiu. Pasak A.Kubiliaus, toks laiškas gali pakenkti Lietuvos pozicijai Stokholmo arbitraže, nes „Gazprom“ jį neabejotinai pridės prie bylos.
Tačiau premjeras aiškino, kad jokio laiško nėra.
Susitarimas liečia tik dviejų ūkio subjektų sutartinius santykius, neturi sąsajų su kitais ūkio subjektais ar kitų šalių vykdomais procesais. Todėl akivaizdu, kad bendrovės pasiekti susitarimai negali turėti įtakos jokiems tretiesiems asmenims, – kalbėjo premjeras.
„Mano žiniomis, „Lietuvos dujos“ jūsų įvardijamo laiško nesiuntė. Noriu priminti, kad pagal bendrovės „Lietuvos dujos“ akcininkų sprendimą, kuris buvo priimtas 2014 m. sausio 30 d., įmonei buvo pavesta išsiderėti mažesnę dujų kainą.
Kaip informavo įmonė „Lietuvos dujos“, akcininkų sprendimu bendrovė buvo numačiusi, kad, nepavykus pasiekti susitarimo pirmajame š.m. pusmetyje, bus inicijuojamas arbitražo procesas prieš ,,Gazprom“, siekiant sumažinti pernelyg didelę importuojamų gamtinių dujų kainą. Bendrovė įvykdė akcininkų pavedimą ir susiderėjo dėl geresnės dujų kainos, todėl natūralu, kad nereikėjo žengti kito numatyto žingsnio – inicijuoti naują arbitražą“, – sakė jis.
Pasak jo, klientams „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“ susitarimas yra naudingas ir daugiau jis niekam nėra aktualus.
„Susitarimas liečia tik dviejų ūkio subjektų sutartinius santykius, neturi sąsajų su kitais ūkio subjektais ar kitų šalių vykdomais procesais. Todėl akivaizdu, kad bendrovės pasiekti susitarimai negali turėti įtakos jokiems tretiesiems asmenims“, – sakė A.Butkevičius.
Vėliau, paklaustas, ar „Lietuvos dujų“ laiške išdėstyta „Lietuvos dujų“ pozicija „Gazprom“ jau pasinaudojo Stokholmo arbitraže vyksiančiame arbitražiniame procese, A.Butkevičius neneigė esant tokį laišką.
„Lietuvos dujų“ vidiniai dokumentai, raštai ir sprendimai yra įmonės komercinė paslaptis ir konfidenciali informacija, todėl negali būti skelbiami viešai. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, yra asmenys – akcininkai, valdybos nariai, kurie turi teisę susipažinti su šia informacija, ir jie pagal savo kompetenciją turi pareigą ginti bendrovės interesus. Savo ruožtu Vyriausybė, pasinaudodama visomis jai įstatymų suteikiamomis teisėmis, gina valstybės interesus.
Aišku, kad „Gazprom“ naudoja visą įmanomą informaciją savo gynybai. Taip pat – ir žiniasklaidos ir politikų, ypač opozicijos, pasisakymus. Tai turi neigiamos įtakos ne tik mūsų arbitražui Stokholme, bet ir „Gazpromo“ inicijuotos bylos Lietuvos Respublikai dėl 3-iojo energetikos paketo taikymo“, – sakė premjeras.
Nežino, kas bus toliau
Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos energija“ ir „Epso-G“ pasirašė sutartis su Vokietijos energetikos koncernu „E.ON Ruhrgas International“ dėl „Lietuvos dujų“, „Amber Grid“ ir „Lesto“ akcijų išpirkimo. Lietuva už šių bendrovių akcijas „E.ON Ruhrgas International“ sumokės 508,6 mln. litų. Lietuvos įmonės dabar valdys daugiau nei 56 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, tai reiškia, kad Lietuvos balsas įmonėje bus lemiantis.
Paklaustas, ar duos pavedimą atšaukti sprendimą atsisakyti bet kokių pretenzijų „Gazprom“ atžvilgiu, premjeras sakė, kad šis klausimas dar nėra svarstomas.
„Derybos su „Gazprom“ toliau tęsiasi. Mes siekiame palankiausių Lietuvai sąlygų. Taip pat žinote, kad Konkurencijos taryba priėmė sprendimą dėl koncentracijos sąlygos pažeidimo ir paskyrė baudą „Gazprom“. Tęsiame arbitražo procedūras Stokholme, kuriuose giname teisėtus savo reikalavimus. Nesuprantu, kokio tikslo siekia opozicija, siūlydama mums žengti tokį žingsnį. Tai jūs siūlote atšaukti „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“ susiderėtą nuolaidą dujų kainai ir vėl padidinti dujų kainą vartotojams? Tokie raginimai skamba, švelniai tariant, keistai. Ko tokiu žingsniu yra siekiama?“ – klausė premjeras.
Vytautas Gapšys: „Gazprom“ uždirbs 317 mln. Lt
Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio skaičiavimais, iš „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ įmonių akcijų pardavimo „Gazpromas“ uždirbs mažiausiai 317 mln. Lt — tiek skiriasi akcijų pirkimo 2004 m. ir šiomis dienomis deklaruota akcijų pardavimo suma, rašoma parlamentaro laiške žiniasklaidai.
„2004 m. sausį Vyriausybė pardavė 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų „Gazpromui“ už 100 mln. Lt, nors, ekspertų skaičiavimais, tokio akcijų paketo vertė, atsižvelgiant į „Lietuvos dujų“ valdomą turtą, turėjo būti maždaug 300 mln. Lt. Maža to, nusipirkęs pelningai ir stabiliai veikiančia įmonę iš valstybės, „Gazpromas“ įpareigojo Lietuvą 10 metų pirkti dujas iš jo. Tuomet Vyriausybė labai džiaugėsi pasiektu susitarimu, tačiau žvelgianti iš šių dienų perspektyvos, džiaugtis tikrai nebuvo kuo — per šį dešimtmetį dujų kainos tik didėjo, o Lietuva už dujas mokėjo kone didžiausią kainą Europoje. Tad iš tokio drakoniško sandorio mūsų valstybė ne tik negavo jokios naudos, bet ir patyrė akivaizdžią žalą“, — sako darbietis.
