Anot jo, mažesnį dujų vartojimą lėmė šilti praėjusios žiemos orai, metų pradžioje buvusios aukštos dujų kainos ir mažesnis jų panaudojimas trąšų gamybai bei miestų šildymui.
„Pernai Lietuvos sistema atliko itin svarbų vaidmenį užtikrinant Latvijos dujų saugyklos užpildymą, kai tam buvo palankios rinkos sąlygos. Tai leido padaryti kartu su Latvijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi įgyvendintas jungties su Latvija pajėgumų padidinimo projektas“, – pranešime teigė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
„Amber Grid“ vamzdynais Lietuvoje pernai transportavo 61,2 TWh dujų – 4,4 proc. mažiau nei užpernai (64 TWh), iš jų Baltijos šalims ir Suomijai per Latviją perduota 19,1 TWh, arba 3,8 proc. daugiau nei užpernai (18,4 TWh), į Lenkiją – 3,2 TWh, arba du kartus mažiau (6,4 TWh).
Per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą patiekta 85 proc. (31,9 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė beveik 7 proc. (2,5 TWh), iš Lenkijos – 9 proc. (3,3 TWh).
Pernai prie sistemos prijungus pirmąją biometano gamyklą Pasvalio rajone, antrąjį pusmetį į sistemą buvo įleista 47 gigavatvalandės (GWh) žaliųjų dujų. Tuo metu iš Europos Sąjungos (ES) šalių į Lietuvą importuota 40 GWh biometano.
Nuo 2022 -ųjų balandžio Lietuvai nutraukus rusiškų dujų importą, per Lietuvos-Baltarusijos jungtį transportuojamos tik Kaliningrado sričiai skirtos dujos: per metus šis tranzitas siekė 23,9 TWh ir buvo 2,1 proc. didesnis nei užpernai (23,4 TWh).
