Ieškinys buvo pateiktas dėl šalies vyriausybės leidimo žvalgyti ir plėsti naftos gavybą Barenco jūroje. Ieškovai Norvegiją kaltina šalies konstitucijos ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos pažeidimu.
Aplinkosaugininkai bando sustabdyti naujų telkinių Barenco jūroje plėtojimą ir šią bylą vadina „žmonės prieš Arkties naftą“, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“.
2014 metais buvo patvirtinti Norvegijos konstitucijos pakeitimai, kuriuose numatoma valstybės atsakomybė už gamtos išsaugojimą. Juose, be kita ko, kalbama apie tai, kad naujosios kartos turi teisę gyventi ekologiškai palankiose sąlygose. Ieškinį pareiškę aplinkosaugininkai mano, kad leidimas žvalgyti ir išgauti naftą Arkties šelfe prieštarauja pagrindiniam Norvegijos įstatymui, praneša „Deutsche Welle“.
2016 metų gegužę Norvegija trylikai naftos įmonių, įskaitant Norvegijos „Statoil“, JAV „Chevron“ ir „Conoco“, Vokietijos DEA, Didžiosios Britanijos „Centrica“, Austrijos OMV ir Rusijos „Lukoil“, išdavė licencijas dėl žvalgymo darbų dešimtyje naujų Barenco jūros Arkties dalies plotų.
2016 metų spalį aplinkosaugininkai pareiškė ieškinį, kuriame pareikalavo atšaukti šias licencijas.
Tuo tarpu Norvegijos vyriausybė mano, kad naftos žvalgymo leidimų išdavimas neprieštarauja šalies konstituciją, ir teigia, kad ieškovai neteisingai aiškina jos nuostatas.
Aplinkosaugos organizacijos ieškinį Norvegijos vyriausybei pareiškė pirmą kartą. Jeigu Oslo teismas palaikys ieškovų pusę, tai gali tapti precedentu, kuris turės pasaulinių pasekmių.
