Dujotiekis Baltijos jūros dugnu „Nord Stream 2“ susidūrė su trikdžiais vienoje projektą vykdančių valstybių – Vokietijoje. Šios šalies federacinė ryšių agentūra (Bundesnetzagentur) atmetė „Nord Stream 2“ paraišką, kaip neatitinkančią ES dujų direktyvos, rašo „Deutsche Welle“.
Vokietijos laikraštis „Handelsblatt“ dar anksčiau pranešė, kad Vokietijos reguliuotojas ketina įjungti raudoną šviesą projektui dėl neatitikimo Europos reguliavimo sistemai.
Negali ir tiekti, ir valdyti
Primename, kad ši direktyva draudžia dujų tiekėjui valdyti vamzdyną ir transportuoti dujas – tai turi daryti skirtingos ir nepriklausomos kompanijos. Šiame projekte dominuoja „Gazprom“, taigi vamzdyną turėtų valdyti Rusijos valstybiniam koncernui nepriklausanti bendrovė.
Tiesa, išimtys vis tik įmanomos, tačiau tik su Europos Komisijos leidimu, o toks nėra gautas.
Vokietijos reguliuotojas praėjusią savaitę išsiuntė koncernui „Gazprom“ dokumentus, kuriuose pažymima, kad dujų vamzdynas neatitinka Vokietijos teisės energetikos sektoriuje. „Nord Stream 2“ jungia Rusiją ir Vokietiją.
Pasak Vokietijos reguliuotojo, galutinis sprendimas bus priimtas, kai visos pusės susipažins su dokumentais ir pateiks atsakymus. Tai gali būti jau gegužės 8 diena.
Vokietijos reguliacinė agentūra remiasi praėjusių metų balandžio 4 dieną Europos Parlamento priimta atnaujinta direktyva, kuri draudžia, kad dujotiekius ir valdytų, ir dujas tiektų ta pati kompanija. Europos Parlamentas iš esmės atnaujino ES energetikos taisykles, kurios, beje, nepaveikė „Nord Stream“ pirmos dujų atšakos statybos.
Kol kas tiesimo darbai sustojo
Po šios žinios Vokietijos vyriausybė pareiškė palaikanti dujotiekio statybose dalyvaujančias kompanijas.
„Federalinei vyriausybei nežinoma, kaip projektas bus realizuojamas techniškai, tačiau vyriausybė ir toliau politiškai palaikys projekte dalyvaujančias firmas“, – vyriausybės pranešimą pirmadienį cituoja Rusijos leidinys „Kommersant“.
Dar pernai JAV paskelbė sankcijas visoms projekte dalyvaujančioms kompanijoms. Dėl to vamzdyno tiesimas įstrigo, nes iš projekto turėjo pasitraukti Šveicarijos kompanija „Allseas“, kurios laivas tiesė vamzdžius Baltijos dugne. Gruodį, įsigaliojus JAV sankcijoms, laivas iškart paliko Baltijos jūrą Daugiau tokios technikos niekas negali suteikti projekto rengėjams.
Tiesa, Kremliaus kontroliuojama Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad vamzdyną gali baigti tiesti pačiam „Gazprom“ priklausantis laivas „Akademik Čierskij“, tačiau jis tik praėjusį savaitgalį atplaukė iki Kaliningrado.
Laivo odisėja kėlė nuostabą
Laivo odisėja per jūras šiais metais kėlė nuostabą energetikos ekspertams. „Akademik Čerskij“ iš Nachodkos uosto Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, iš pradžių pasukęs link Singapūro ir Šri Lankos, apiplaukė Afrikos žemyną iš pietų, Sueco kanalu nesinaudodamas. Jį per Šiaurės ir Baltijos jūras lydėjo Rusijos karinis laivas – gelbėjimo vilkikas.
Kodėl laivas neskubėjo į Baltijos jūrą tęsti tokio svarbaus dujų vamzdyno, iki šiol neaišku. Juo labiau kad dar šių metų pradžioje „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotoja Jelena Burmistrova pareiškė, jog šį vamzdyną gali pabaigti tiesti „Akademik Čerskij“, o projektas turėtų būti baigtas šiemet.
Kai kurie nepriklausomi ekspertai abejoja, ar šis laivas pajėgus nutiesti „Nord Stream“ reikalingus atitinkamo skersmens vamzdžius, nes jis skirtas mažesnių vamzdynų tiesimui. Tiesa, laivą galima perdaryti, tačiau tam reikia laiko, o jo „Gazprom“ neturi. Dujų kaina pasaulyje vėl atsirėmė į rekordines žemumas, nes kilusi koronaviruso pandemija ir susitraukusi pasaulio ekonomika sumažino dujų paklausą, be to, spaudimą rinkai kelia ir JAV dujų eksportuotojai.
