Pirmadienį rinkose pastebimai išaugo paklausa tiek gamtinėms dujoms, tiek naftai, prekeiviams ėmus nerimauti, kad nesutriktų tiekimas iš Rusijos, kuri Europai tiekia ketvirtadalį jos suvartojamų dujų. Pusė šio kiekio europiečius pasiekia per Ukrainą.
Vis dėlto palyginus šilta žiema leido sutaupyti šildymui skirto kuro, tad pagrindinėse dujų saugyklose atsargos šiuo metu maždaug 20 proc. didesnės nei pernai.
Vokietijoje, kuri yra didžiausia Europos dujų vartotoja ir pagrindinė Rusijos klientė, dujų saugyklos užpildytos 60 proc., šių atsargų galėtų pakakti 60 dienų.
Priklausomybė nuo Rusijos
Rusija yra stambiausia Europos dujų tiekėja, tačiau pastarąjį dešimtmetį kai kurios šalys stengėsi sumažinti šią priklausomybę.
Šiuo metu Europos Sąjunga iš Rusijos importuoja kiek mažiau nei 30 proc. reikalingų gamtinių dujų, o prieš dešimtmetį – 45 proc., pasak ES statistikos.
Europa mažino savo priklausomybę ir nuo tranzito per Ukrainą, stiprindama infrastruktūrą, galinčią parūpinti alternatyvius kelius.
Baltijos jūros dugnu „Nord Stream“ vamzdis pasiekia Vokietiją. Dar vienas dujotiekis eina per Baltarusiją ir Lenkiją.
Taip pat ir Rusijos valstybinis dujų koncernas „Gazprom“ ketina nutiesti dar vieną povandeninę liniją, „South Stream“, kuri iki 2016 leistų apeiti Ukrainą.
„Žemas panaudojimas reiškia, kad Ukrainos dujotiekio tinklas šiandien yra mažesnės reikšmės nei anksčiau“, – klientams skirtame pranešime teigia JAV rinkų analitikai „Bernstein Research“.
Yra abejojančių, ar Rusija galėtų sau leisti sutrikdyti arba sumažinti dujų tiekimą Europai – per dieną jis atneša 100 mln. JAV dolerių pajamų.
Taip pat yra abejojančių, ar Rusija galėtų sau leisti sutrikdyti arba sumažinti dujų tiekimą Europai – per dieną jis atneša 100 mln. JAV dolerių pajamų. Pasak analitikų, tai sudaro maždaug 3 proc. Rusijos ekonomikos.
Pernai šalies ūkis augo tik 1,3 proc., o Rusijos centrinis bankas sumažino BVP augimo prognozes žemiau 2 proc. ribos.
Precedentas jau yra
Pirmadienį „Gazrpom“ patikino, kad dujų tiekimas Europai per Ukrainą nesutriko. Vis dėlto Europos šalys prisimena pastarąjį kartą, kai nesutarimai tarp kaimynių sujaukė energijos tiekimą ir gerokai pakėlė dujų kainas.
2009-ųjų sausį Rusija, susiginčijusi su Ukraina dėl kainų ir apkaltinusi ją pasivagiant dalį kitoms Europos šalims skirtų dujų, užsuko čiaupą.
Dvi labai šaltas savaites trukusį konfliktą skaudžiai pajuto keliolika Europos šalių, nesulaukusių žadėtų rusiškų dujų.
Bulgarija, Serbija ir Bosnija, kurios yra visiškai priklausomos nuo per Ukrainą tiekiamų dujų, pajuto rimtą trūkumą.
Kai kurios Europos šalys turėjo stabdyti gamyklas ir šilumos jėgaines, ieškoti alternatyvių energijos šaltinių. Slovakija ir Bulgarija netgi svarstė įjungti nebenaudojamus branduolinius reaktorius.
Šiandien prekeiviai tikina, kad dėl dujų atsargų Europa gerokai atsparesnė, tačiau dar viena panaši krizė gerokai pakeltų dujų kainas.
