Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė BNS teigė, kad jei Europos Teisingumo Teismas (ETT) nuspręstų, kad Lietuva negali atsisakyti patvirtinti arbitražo sprendimo, remdamasi Europos Sąjungos reglamentu „Briuselis 1“, tai bus galima padaryti, remiantis Niujorko konvencija.
„Tai nurodo ir ETT generalinis advokatas, savo išvadoje nurodęs, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimą pagal Niujorko konvenciją, kadangi šis klausimas (bendrovės veiklos tyrimas – BNS) pagal mūsų praktiką ir teisę yra nearbitruotinas (negali būti nagrinėjamas arbitraže – BNS)“, – BNS sakė S.Rudėnaitė.
-
Lietuva teikia ieškinį prieš „Gazprom“ Stokholmo arbitraže dėl 5 mlrd. litų permokos už tiektas dujas
-
„Lietuvos dujų“ akcininkai pritarė siūlymui pateikti naują ieškinį „Gazprom“
-
ES Teisingumo Teismas skelbs nuomonę dėl „Gazprom“ ir Energetikos ministerijos ginčo
-
ES teismo advokato išvada „Gazprom“ byloje Lietuvai nepalanki
Ji nurodė, kad galutinį žodį dėl Stokholmo arbitražo sprendimo turės tarti būtent LAT, kuris šios bylos dar nėra išnagrinėjęs.
Stokholmo arbitražo sprendimo, vadovaudamasis Niujorko konvencija, 2012-ųjų gruodį nepatvirtino Lietuvos Apeliacinis teismas, kuris nurodė, kad pagal Lietuvos Civilinį kodeksą ginčai dėl įmonių veiklos tyrimo yra nenagrinėjami arbitraže, o valstybės galimybės kreiptis į teismą ribojimas prieštarauja viešajai tvarkai – Konstitucijoje įtvirtintam teismų nepriklausomumo principui.
LAT, kreipdamasis į ETT, iš viso nekėlė klausimo dėl Niujorko konvencijos taikymo, tačiau, pasak S.Rudėnaitės, papildomai nusprendė pasitikrinti, ar arbitražo sprendimas, kuriuo tam tikrais klausimais uždraudžiama kreiptis į teismą (angl. „anti-suit injunction“), neprieštarauja ir reglamentui „Briuselis 1“. ETT generalinio advokato išvadoje nurodoma, kad netvirtinti arbitražo sprendimo remiantis, šiuo ES reglamentu, Aukščiausiojo Teismo prašė Energetikos ministerija.
„Šita apimti ETT generalinis advokatas ir pasakė, kad toks arbitražo sprendimas savaime negali būti atsisakytas pripažinti dėl to, kad tai prieštarautų reglamentui „Briuselis 1“. Generalinio advokato nuomone, šiuo klausimu reglamento iš viso nereikia taikyti. Tačiau jis nurodė, kad tokiu atveju taikytina Niujorko konvencija“, – tvirtino S.Rudėnaitė.
Advokato išvada buvo nepalanki
Ketvirtadienį paskelbtoje ETT generalinio advokato Melchioro Watheleto išvadoje taip pat nurodoma, kad, jo nuomone, nepakanka faktinių aplinkybių Stokholmo arbitražo sprendimo netvirtinti remiantis Niujorko konvencijos nuostata dėl prieštaravimo viešajai tvarkai. Tačiau generalinis advokatos kelis kartus pakartojo, kad atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimą bus galima dėl to, kad šis ginčas yra nenagrinėtinas arbitraže.
„Suprasčiau, jei Teisingumo Teismui užduoti klausimai (dėl reglamento „Briuselis 1“ taikymo – BNS) būtų pripažinti nesvarbiais ginčui pagrindinėje byloje išspręsti, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (LAT – BNS) jam pateiktą spręsti ginčą gali išnagrinėti ir be atsakymų į šiuos klausimus“, – rašoma M.Watheleto išvadoje.
Galutinį sprendimą dėl LAT prašymo Europos Teisingumo Teismas turėtų priimti 2015 metų pradžioje. Tiek S.Rudėnaitė, tiek Energetikos ministerijos bei ETT atstovai BNS pabrėžėm, kad generalinio advokato nuomonė teismui nėra privaloma, todėl galutinis ETT sprendimas gali būti kitoks.
S.Rudėnaitė neigė, kad Aukščiausiojo Teismo kreipimasis į ETT galėjo reikšti, kad vilkinamas sprendimo priėmimas.
„Ar šiuo atveju bus taikytas Niujorko konvencijoje numatytas pagrindas (netvirtinti arbitražo – BNS) bus aišku, kai bus galutinė Aukščiausiojo Teismo nutartis. Kreipimosi į ETT reikėjo, nes teismui kilo abejonių dėl Europos Sąjungos teisės taikymo, jis turi teisę ir pareigą tai daryti. Nagrinėjant šią bylą, tokių klausimų kilo“, – tvirtino S.Rudėnaitė.
