„Tikrai ne, tokių signalų jau nematėme keletą mėnesių. Neabejoju, kad „Gazprom“ labai racionaliai laukia, kol bus nauja Vyriausybė, bus nauji žmonės, su kuriais reikės kalbėtis toliau, tai yra labai racionali pozicija (...) Tai yra sudėtingos derybos, reikia atsiminti, kad reikės ginti Lietuvos interesus, reikės siekti žemesnių dujų kainų. Manau, kad kita pusė turi siekį gauti pajamų už dujas ir spausti Lietuvą, tai irgi yra derybiniai elementai, arbitražai yra derybiniai instrumentai“, – BNS penktadienį sakė A.Sekmokas, paklaustas, ar 5 mlrd. litų ieškinį tarptautiniam arbitražui pateikusi Lietuva sulaukė signalų iš „Gazprom“ siekti kompromiso.
Realiausias pretendentas į premjerus Algirdas Butkevičius pastaruoju metu viešai kalba apie tai, kad su „Gazprom“ gali būti ieškoma kompromiso. Jis teigia norintis susipažinti su dokumentais, Lietuvos pateiktais arbitražui dėl „Gazprom“ Lietuvai taikomų dujų kainų.
Rinkimus laimėjusios Socialdemokratų partijos lyderis A.Butkevičius neseniai teigė, jog su „Gazprom“ bus ne kariaujama, o kalbama diplomatine kalba.
Neseniai „Gazprom“ susitarė su Lenkijos dujų kompanija PGNiG dėl 15 proc. mažesnės dujų kainos Lenkijai – teigiama, kad „Gazprom“ tai padarė spaudžiamas Europos Sąjungos.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis Lenkijos žiniasklaidai sakė, kad „tai puikus derybų rezultatas, iš dalies ir šalies politiškai efektyvios narystės ES rezultatas, pasiektas įvairioms šalies vyriausybėms efektyviai ginant energetinį Lenkijos saugumą ES lygiu“.
R.Sikorskis pabrėžė, kad Europos Komisijos vykdomas antimonopolinis tyrimas privertė „Gazprom“ tapti nuolaidesniu savo klientams. Jis užtikrino, kad derybų metu Lenkija rusų koncernui nepadarė jokių kitų nuolaidų ar pažadų, išskyrus sutikimą atšaukti ieškinį Stokholmo arbitraže.
Lietuva spalio pradžioje „Gazprom“ apskundė Stokholmo arbitražui ir paprašė šalies vartotojams grąžinti iki 5 mlrd. litų permoką už rusiškas dujas, kaip teigia Lietuvos atstovai, neteisinga kaina tiektas Lietuvai 2004-2012 metais.
Teigiama, jog Lietuvai tiekiamų dujų kainos formulė nuo 2005-ųjų buvo pakeista penkis kartus, galiausiai ją susiejant su smarkiai brangstančių naftos produktų kaina pasaulio rinkose. Lietuva siekia, kad tiekiamų dujų kaina dabar būtų susieta su biokuro kaina.
Europos Komisija šiuo metu atlieka tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje – be kita ko, įtariama, kad koncernas, susiedamas dujų kainas su naftos kainomis, galėjo nustatyti neteisingas kainas klientams.
Lietuva mano, kad „Gazprom“ šaliai, kuri pirmoji iš Baltijos šalių įgyvendina trečiąjį ES energetikos paketą ir iki 2014 metų pabaigos ketina visiškai atskirti Rusijos koncerno iš dalies valdomų „Lietuvos dujų“ veiklas, taiko diskriminacinę dujų kainą, kuri yra didžiausia ES.
