Lietuvoje importuota 79 proc. suvartotos elektros energijos, 27 proc. – iš Švedijos, 21 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, o 52 proc. elektros – iš trečiųjų šalių. Baltijos šalyse labiausiai gamyba krito Latvijoje ir Lietuvoje, atitinkamai 30 proc. ir 22 proc., tuo tarpu padidėję šiluminių elektrinių gamybos pajėgumai Estijoje lėmė beveik penktadaliu išaugusią šalies generaciją, o bendra Baltijos šalių gamyba sumažėjo 4 proc. Lietuvoje hidroelektrinės gamino 26 proc. mažiau, o vėjo gamyba sumažėjo 3 proc. Tuo tarpu, vyraujant mažesnėms kainoms pramonės įmonių šiluminių elektrinių gamyba išliko stabili. Lietuvos elektrinei sumažinus savo gamybą bendra šiluminių elektrinių gamyba Lietuvoje sumažėjo trečdaliu.
Kovo 5 – 11 dienomis elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 26 proc., o Baltarusijos-Lietuvos – 81 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 57 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 48 proc., o Lietuvos kryptimi – 34 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 60 proc., o Švedijos kryptimi 7 proc.
