Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Baltarusiai ramina lietuvius, kad nėra ko baimintis katastrofos Astravo atominėje elektrinėje – vėjas dažniausiai pučia nuo Lietuvos pusės

Būsimosios Baltarusijos atominės elektrinės vietoje.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Būsimosios Baltarusijos atominės elektrinės vietoje.
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos pašonėje atominę elektrinę (AE) statyti pasiryžę baltarusiai lietuviams šio projekto aptarimą surengė savo šalies teritorijoje. Tokį savo sprendimą jie aiškina labai paprastai – esą Lietuva atsisakė diskusiją surengti Vilniuje ar bet kuriame kitame mieste, tad teko vežtis lietuvius į Astravą. Lietuva tikina, kad Baltarusija pirmiausia privalo atsakyti į oficialius klausimus, o tik tada žengti kitą žingsnį įgyvendinant AE projektą.

Baltarusija nusprendė parodyti, kokia ji atvira ir neturinti ko slėpti šalis. Ji ne tik savo teritorijoje surengė viešas diskusijas apie būsimąją atominę elektrinę, bet ir parodė būsimąją jėgainę. Bent jau vietą, kur ji bus.

Darbai čia jau verda. Tiesa, kol kas oficialiai teigiama, kad tai tik pasiruošimas. Esą ruošiama infrastruktūra, statomi daugiabučiai statybininkams, tvirtinama iškasta duobė. O pačios statybos prasidės tik gavus licenciją atominei elektrinei. Tiesa, darbų vykdytojai neslepia optimizmo, kad visi leidimai jų rankose bus jau rugsėjį – vadinasi, po kelių savaičių.

Vietiniai mielai dirbtų AE

Astrave sutikti eiliniai gyventojai taip pat pasakojo, kad statybos atominės elektrinės vietoje ir prieigose vyksta pilnu tempu. Kalbama, kad čia vienu metu darbuojasi apie 2 tūkst. statybininkų iš visos Baltarusijos. Vienas vyras, pirmiausia nurodęs kryptį, kur eiti norint pamatyti gražiausias Astravo vietas – cerkvę ir salą, taip pat papasakojo, kaip prieš kelerius metus prasidėjus statyboms visi vietiniai gyventojai metė senus darbus ir plūstelėjo į AE, tačiau vėliau tvarka keitėsi – pradėta reguliuoti vietinių priėmimą, kadangi nebeliko darbuotojų Astravo bendrovėse.

„Tiems, kurie atvažiavę iš kitų Baltarusijos vietų, geriau – jie gauna ne tik atlyginimą, bet ir išlaikymą. O vietiniams tik atlyginimai priklauso“, – sakė Astravo gyventojas.

Vyras teigė dirbantis tokį darbą, kad du kartus per mėnesį būna statybų vietoje, tad pastebi pokyčius – šalia būsimosios elektrinės sparčiai kyla daugiabučiai, kuriuose gyvena statybininkai. O ir elektrinės vietoje darbai vyksta. Tiesa, jis prisipažino tiksliai nežinantis, kas ten jau statoma.

Ginasi elektrinės statybų dar nepradėję

Beveik du šimtai žmonių susirinko į Astravo salę paklausyti pristatomos Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos. Apie pusė jų, rengėjų teigimu, atvyko iš Lietuvos – Baltarusijos ambasada rūpinosi ir transportu, ir nemokamomis vizomis. Tiesa, iš Vilniaus atkeliavo tik saujelė žmonių, iš Visagino – pilnas autobusas.

Baltarusiai prie aptarimo dalyvių priskaičiavo ir žurnalistus iš Lietuvos, nors pastarieji čia atvažiavo į spaudos konferenciją, ne viešas diskusijas.

Baltarusijos energetikos ministro pirmasis pavaduotojas Michailas Michadiukas dievagojosi, kad atominės elektrinės statybos nepradėtos – tik tvirtinamas duobės dugnas ir kraštai. Tai jis pavadino paruošiamaisiais darbais, esą elektrinės statybos kol kas negalimos, kadangi vis dar negauta licencija.

Būsimosios Baltarusijos atominės elektrinės vietoje.
Būsimosios Baltarusijos atominės elektrinės vietoje.

„Šiuo metu institucija, kuri turi išduoti licenciją, nagrinėja dokumentus“, – tvirtino M.Michadiukas.

Paklaustas, ar norėdama gauti licenciją Baltarusijos pusė privalo įvykdyti visus Espo reikalavimus – pirmiausia atsakyti į oficialius Lietuvos klausimus, tuomet rengti viešuosius svarstymus, ekspertų konsultacijas, M.Michadiukas tvirtino, kad tai nėra susiję. Esą Espo reikalavimai Baltarusijai svarbūs, jie neva vykdomi, tačiau licencijos išdavimas su tuo tiesiogiai nėra susijęs.

Kodėl ši vieša diskusija organizuojama ne Lietuvoje, kaip galėtų būti, nes ji skirta Lietuvos visuomenei, bet Baltarusijoje, M.Michadiukas paaiškino paprastai – esą Lietuvos pusė vilkina šį klausimą. „Mes pateikėme visus atsakymus, net lietuviškai juos pateikėme, siūlėme surengti viešas diskusijas Lietuvoje, bet kadangi nepavyko, darome čia“, – kalbėjo Baltarusijos energetikos viceministras.

Taip pat Baltarusijos atstovai tvirtino, kad atsakymus lietuvių kalba jie Vilniui nusiuntė birželio vidury, o Lietuva esą iki šiol nesugebėjo jų išnagrinėti dėl „didelio užimtumo pirmininkavimo ES Tarybai metu“. To, kad Lietuvos specialistai pareiškė nenorintys skubėti, nes šis projektas gali kelti realią grėsmę mūsų šaliai, baltarusiai paminėti nepanoro.

Mojavo 2010 metų aptarimo Lietuvoje protokolu

Baltarusijos Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministro pavaduotojas Vitalijus Kulikas tvirtino, kad jau surengti aptarimai su kitų šalių visuomenėmis, projektas suderintas su Latvija, Lenkija, Ukraina, Austrija, Rusija. Esą ir Lietuvoje dar 2010 metais buvo visuomenei pristatyta išankstinė PAV ataskaita. „Turime to renginio protokolą“, – pabrėžė V.Kulikas.

Anot V.Kuliko, Baltarusija Lietuvai pateikė visą informaciją, tačiau Lietuva kreipėsi į Espo konvencijos įgyvendinimo komitetą, o pastarasis esą ir nusprendė, kad turi įvykti ir galutinio PAV aptarimas. „Šiandien tai ir surengėme“, – tvirtino Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministro pavaduotojas.

Būsimosios Baltarusijos atominės elektrinės vietoje.
Būsimosios Baltarusijos atominės elektrinės vietoje.

Paklaustas, kodėl vis dėlto nuspręsta statyti elektrinę taip arti Lietuvos ir sostinės Vilniaus, M.Michadiukas pareiškė, kad jokia kita aikštelė šalyje tokioms statyboms netinka. Esą jose gali susidaryti požeminės įgriuvos, tad objektas galėtų tiesiog prasmegti. O ši vieta tinkama. Tai, kad ji vos už 50 km nuo Vilniaus M.Michadiukui neatrodo problema – esą pasaulyje atominės elektrinės statomos ir gerokai arčiau miestų bei sostinių.

Tyrė 74 aikšteles, visos – netinkamose vietose

Baltarusijos Respublikinės unitarinės įmonės „Belnipienergoprom“ direktorius Andrejus Rykovas, pristatydamas Baltarusijos atominės elektrinės PAV ataskaitą, teigė, kad iš pradžių Baltarusija tyrė net 74 vietas, kuriose galbūt galėtų atsirasti atominė elektrinė. Visose jose, anot A.Rykovo, atlikti hidrologiniai, seismologiniai, ekologiniai, radiologiniai, inžinieriniai-geologiniai ir kiti tyrimai. Esą tuomet išrinktos dvi aikštelės Mogiliovo apskrityje – Krasnopolianskaja ir Kukšinovskaja.

Tačiau paaiškėjo, kad šiose aikštelėse gali susidaryti požeminės kiaurymės, tad vietos nėra tinkamos panašioms statyboms. A.Rykovo teigimu, geologams nėra paslaptis, kad rytinėje Baltarusijos dalyje tokių kiaurymių yra. Kodėl, visa tai žinant, iš viso buvo svarstomas šių aikštelių tinkamumas, A.Rykovas neaiškino.

Bet tai ir buvo priežastis, kodėl nuspręsta ieškoti kitos vietos atominei elektrinei. Viena iš jų buvo Astravas – prie pat Lietuvos ir išorinės ES sienos, vos už 50 km nuo Vilniaus. Baltarusiai tvirtina, kad tai vienintelė vieta išties didelėje šalies teritorijoje, kuri tinkama pastatyti atominę jėgainę.

Anot A.Rykovo, aikštelė buvo pristatyta TATENAI. Šios organizacijos misija lankėsi Baltarusijoje ir esą pritarė išvadoms, kurias pateikė Baltarusijos rengėjai.

Jakovas Kenigsbergas, Valstybinės įmonės „Respublikinio mokslinio ir praktinio higienos centro“ radiacinio saugumo laboratorijos vedėjas, vardijo atomines elektrines Europoje, kurios yra visiškai šalia miestų ar kitų šalių sienų. Tarkim, Saint Albano AE Prancūzijoje yra vos už 40 km nuo Liono, Krsko (Slovėnija) – vos už 39 km nuo Kroatijos sostinės Zagrebo.

Vėjas bus palankus Lietuvai?

Jis taip pat įrodinėjo, kad veikiant Astravo AE reali apšvitos dozė bus triskart mažesnė, negu yra kitose ES atominėse jėgainėse. Be to, Lietuvai juk nėra ko bijoti – išnagrinėti dviejų dešimtmečių duomenys parodė, kad vėjas kur kas dažniau pučia ne į Lietuvos pusę, o nuo Lietuvos link Baltarusijos, tad esą galimi teršalai ir sklis ne į Lietuvą.

Lietuvai juk nėra ko bijoti – išnagrinėti dviejų dešimtmečių duomenys parodė, kad vėjas kur kas dažniau pučia ne į Lietuvos pusę, o nuo Lietuvos link Baltarusijos, tad esą galimi teršalai ir sklis ne į Lietuvą.

Diskusijoje dalyvavo ir ekologinių organizacijų atstovai. Vienas iš jų, prisistatęs kaip nevyriausybinės ekologinės organizacijos „Ekologinė iniciatyva“ pirmininkas, tvirtino negalįs atsidžiaugti, kaip saugiai statoma elektrinė. „Ši jėgainė pasauliniame kontekste atrodo, švelniai tariant, ne blogiau už kitas. Projektas saugumo klausimais, mūsų akimis žiūrint, kur kas saugesnis, nei tas, kurį jums siūlė „Hitachi“ svarstant Visagino atominės elektrinės galimas statybas. Tarkim, reaktorius, kuris siūlytas Visagino AE, yra analogiškas buvusiam Fukušimoje. O tai jau visiškai be komentarų“, – puikiomis žiniomis apie atominę energetiką bandė girtis J.Solovjovas.

Jis vardijo ir kitus Baltarusijos Astravo AE pranašumus palyginti su Visagino AE, matyt, pamiršdamas, kad Lietuva dar net nėra priėmusi sprendimo tokias statybas vykdyti. „Pasaulyje šiuo metu nėra saugesnių standartų, gal ateityje kas kita atsiras. Mes suprantame, kad visiškai saugi atominė energetika negali būti, tai būtų juokinga, bet juk žmogus iš pirmykščio tapo toks, koks yra dabar, nes tam tikrais momentais protingai rizikavo – reikia laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų, bet daugybė pasaulio šalių turi atominę energetiką. Tad ir mes turime tokią situaciją. Juk niekas nepakeis sprendimo statyti Kaliningrado AE, kad ir kaip Lietuva protestuotų, jei Rusija jau priėmė sprendimą, tad jeigu ten susprogs – nukentės ir Lietuva, ir Baltarusija“, – tvirtindamas, kad itin atidžiai seka šias statybas, aiškino J.Solovjovas.

Lietuvos oficialios organizacijos nedalyvavo

Iš Lietuvos oficialiųjų institucijų šioje diskusijoje niekas nedalyvavo. Dar daugiau – tokie viešieji svarstymai pavadinti nelegaliais. Vos 50 km nuo Vilniaus stovėsianti baltarusių atominė elektrinė Lietuvai nepriimtina, ypač – kai nuolat vengiama atsakyti į svarbiausius su šiomis statybomis susijusius klausimus.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė Gitana Grigaitytė pabrėžė, jog Lietuvos URM ir kitos institucijos visada reikalavo, kad Baltarusija atitiktų tarptautinius reikalavimus vystydama atominės elektrinės projektą, tačiau kyla vis daugiau abejonių, ar kaimyninė šalis nusiteikusi tam.

Viena iš svarbių tarptautinių taisyklių, kurių būtina laikytis plėtojant atominę energetiką, yra Jungtinių Tautų (JT) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) konvencija – Espo konvencija. „Ši konvencija numato nuoseklų eiliškumą, kurio Baltarusija, kaip pasirašiusi ir ratifikavusi šią konvenciją šalis, turi laikytis. Pirmiausia kaimyninėms šalims yra pateikiami atsakymai į užduotus klausimus, šiuo atveju – Lietuvos, o tada organizuojami kiti procedūriniai veiksmai, tokie kaip viešieji klausymai Lietuvos visuomenei, dvišalės ekspertų konsultacijos ir pan.“, – aiškino URM Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką