Baltarusijos ambasada Vilniuje pasišovė autobusais nuvežti lietuvius į Astravą ir parodyti, kaip ten ruošiamasi būsimosios atominės elektrinės statyboms. Esą Lietuvos visuomenei nereikia rūpintis niekuo – nei kelione, nei viza, nes ankstyvą šeštadienio rytą atsinešus savo nuotrauką į nurodytą vietą Baltarusijos viza išduota nemokamai.
Baltarusijos atstovų teigimu, šioje diskusijoje dalyvaus Baltarusijos Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministro pavaduotojas Vitalijus Kulikas, Baltarusijos energetikos ministro pirmasis pavaduotojas Michailas Michadiukas, Astravo vykdomojo komiteto pirmininkas Adamas Kovalko ir nacionalinės radiacijos saugos komisijos prie Baltarusijos Ministrų Tarybos vadovas Jakovas Kenigsbergas.
Svarstymus vadina nelegaliais
Tai tikrai esminiai klausimai, pvz., kodėl pasirinkta Astravo aikštelė šiam objektui vystyti, kuri yra arčiausiai Lietuvos sostinės ir didžiausio miesto; kodėl Baltarusija neatlieka šioje aikštelėje seisminių tyrimų, nors aikštelė yra seismiškai aktyvi ir per 100 metų ten yra įvykęs ne vienas stiprus žemės drebėjimas, – kalbėjo Gitana Grigaitytė.
Tačiau iš oficialiųjų Lietuvos institucijų šioje diskusijoje niekas dalyvauti neketina. Dar daugiau – tokie viešieji svarstymai pavadinti nelegaliais. Vos 50 km nuo Vilniaus stovėsianti baltarusių atominė elektrinė Lietuvai nepriimtina, ypač – kai nuolat vengiama atsakyti į svarbiausius su šiomis statybomis susijusius klausimus.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė Gitana Grigaitytė pabrėžė, kad Lietuvos URM ir kitos institucijos visada reikalavo, jog Baltarusija atitiktų tarptautinius reikalavimus vystydama atominės elektrinės projektą, tačiau kyla vis daugiau abejonių, ar kaimyninė šalis tam nusiteikusi.
Viena iš svarbių tarptautinių taisyklių, kurių būtina laikytis plėtojant atominę energetiką, yra Jungtinių Tautų (JT) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) konvencija – Espo konvencija. „Ši konvencija numato nuoseklų eiliškumą, kurio Baltarusija, kaip pasirašiusi ir ratifikavusi šią konvenciją šalis, turi laikytis. Pirmiausia kaimyninėms šalims yra pateikiami atsakymai į užduotus klausimus, šiuo atveju – Lietuvos, o tada organizuojami kiti procedūriniai veiksmai, tokie kaip viešieji klausymai Lietuvos visuomenei, dvišalės ekspertų konsultacijos ir pan.“, – aiškino URM Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė.
Tačiau Lietuvos pusės teigimu, Baltarusija atsakymų į esminius mūsų šalies klausimus nėra pateikusi. „Mes tuos klausimus esame pateikę 2009 metais ir iki šiol nesulaukėme atsakymų. Tai tikrai esminiai klausimai, pvz., kodėl pasirinkta Astravo aikštelė šiam objektui vystyti, kuri yra arčiausiai Lietuvos sostinės ir didžiausio miesto; kodėl Baltarusija neatlieka šioje aikštelėje seisminių tyrimų, nors aikštelė yra seismiškai aktyvi ir per 100 metų ten yra įvykęs ne vienas stiprus žemės drebėjimas; kaip bus vykdomi reaktorių aušinimo darbai, koks bus poveikis Neries upei, Lietuvos gyventojams, požeminiams vandenims; kaip bus vykdomi tarptautiniai branduolinės saugos reikalavimai, kuriuos nustato tarptautinė atominės energetikos agentūra TATENA. Baltarusija į visus šiuos klausimus atsakymų iki šiol nėra pateikusi, todėl manome, kad sprendimas peršokti į kitą Espo konvencijos etapą – organizuoti viešuosius klausymus, yra skubotas ir vienašalis Baltarusijos veiksmas“, – kalbėjo G.Grigaitytė.
Espo: Baltarusija pažeidė konvenciją
Anot URM atstovės, Lietuva dar 2011 metais oficialiai kreipėsi į Espo konvencijos įgyvendinimo komitetą Ženevoje su prašymu ištirti, ar Baltarusija nepažeidžia šios konvencijos reikalavimų. Šiemet balandį sulaukta atsakymo, kad Baltarusija pažeidžia Espo konvenciją, Lietuvos reikalavimai yra pagrįsti ir Baltarusija privalo atsakyti į visus klausimus ir atlikti visas kitas reikalaujamas procedūras.
 |
| Gitana Grigaitytė |
Vis dėlto diskusija Baltarusijoje su Lietuvos visuomene, kaip šeštadienio renginį vadina Baltarusijos pusė, vyksta viso to nepadarius.
URM tvirtina tebesitikinti geranoriško dvišalio bendradarbiavimo ir bet kurį susitikimą su Baltarusijos atstovais išnaudojanti bandydama gauti atsakymus į Lietuvai kylančius klausimus dėl Astravo atominės elektrinės statybų. Ir toliau ketinama dirbti su Espo konvencijos įgyvendinimo komitetu, tarptautine atominės energetikos agentūra TATENA, nes būtent šių organizacijų tarptautiniai reikalavimai turi būti vykdomi vystant atominės energetikos objektus.
Baltarusija yra pateikusi atsakymus į Lietuvos klausimus prieš kelerius metus, tačiau būtent šiuos atsakymus Espo įgyvendinimo komitetas ir įvertino kaip pažeidžiančius Espo konvenciją.
Riboja Lietuvos visuomenės galimybes dalyvauti?
Paklausta, ar Lietuva galėtų vis dėlto sutikti, kad debatai su visuomene jau įvyko po šeštadienio renginio Astrave, G.Grigaitytė tai griežtai paneigė. Be to, kad Lietuva nėra gavusi atsakymų į savo pateiktus klausimus, URM atstovė taip pat paminėjo viešųjų svarstymų vietą: „Šitas renginys organizuojamas Baltarusijos teritorijoje, nors Baltarusija skelbia, kad jis skirtas Lietuvos visuomenei. Kyla klausimų, kaip Lietuvos visuomenė gali sudalyvauti šitame renginyje, kai jis yra Baltarusijos teritorijoje. Manome, kad tai apriboja Lietuvos visuomenės galimybes dalyvauti, tad negalime vertinti tokio renginio, kaip atitinkančio Espo konvenciją. Toks renginys turėjo vykti Vilniuje.“
 |
| Valentinas Mazuronis |
Baltarusija, pateikusi atsakymus į klausimus kaimyninėms šalims ir surengusi viešuosius klausymus, galės pradėti ekspertų konsultacijas. Tik po jų galimas galutinis sprendimas dėl statybų aikštelės parinkimo ir AE statybos, po jo – elektrinės statybos darbų pradžia. Tačiau Baltarusija jau dabar turi tiek parinkusi vietą, tiek jau pradėjo pasiruošimą statyboms – būsimosios atominės elektrinės link tiesiami keliai ir geležinkelis, statomi namai ir kita infrastruktūra darbininkams.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis Baltarusijos sumanymą dabar ir savo teritorijoje rengti viešuosius svarstymus yra pavadinęs bandymu Lietuvai primesti aklo ir kurčio diskusiją, nes esą tarp valstybių jokios konstruktyvios diskusijos negali vykti tol, kol Baltarusija, laikydamasi Espo konvencijos, nepateiks išsamių atsakymų apie AE.
„Manau, kad tokia diskusija iš viso neteisėta ir yra niekinė, nes tos diskusijos esmė yra ta, jog statanti valstybė informuoja kaimynus – šiuo atveju Baltarusija informuoja Lietuvą, atsakydama į visus klausimus. Baltarusija formalius atsakymus atsiuntė, bet tie atsakymai tikrai nebuvo išsamūs ir kėlė daug neaiškumų mūsų pusei. Neaiškumai yra esminiai, tai yra būsimos elektrinės saugumas, vietos parinkimas – kodėl būtent ta vieta taip arti Vilniaus, kokie parametrai, geologiniai ir visi kiti dalykai. Tokia diskusija man primintų šiek tiek kurčio ir nebylio diskusiją, kurią bando mums primesti Baltarusija“, – LRT radijui dar pirmadienį sakė V.Mazuronis.
Baltarusija tvirtina, kad Minskas veikia pagal konvenciją, o ignoruodama Baltarusijos pasiūlymus Lietuvos pusė pažeidžia geros kaimynystės dvasią.
