Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 9d. 19:59

Baltijos šalių plane boikotuoti Astravo elektrą – vienas didelis klaustukas

Astravo atominė elektrinė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Astravo atominė elektrinė

Baltijos šalims tariantis dėl Baltarusijoje jau bandomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektros boikoto, Lietuva, Latvija ir Estija pateikė planus, kaip po jėgainės paleidimo atrodys energijos pralaidumai regione. Šis sprendimas svarbus siekiant užtikrinti, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepasiektų prekybai skirta elektra tiesiogiai iš pačios Baltarusijos. Vis dėlto likus keliems mėnesiams iki Astravo paleidimo nėra atsakyta į klausimą, kaip Baltijos šalims atpažinti baltarusišką elektrą, atitekančią iš Rusijos.

Tai patvirtina ir Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, pripažįstantis, kad susitarti dėl elektros kilmės garantijų liko vos keli mėnesiai.

„Sistema, kuri užtikrintų baltarusiškos elektros nepatekimą, techniškai yra pakankamai komplikuota, todėl šiuo metu tai yra esminis klausimas, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė ministras. – Dėl visų kitų klausimų yra sutariama, o šiuo klausimu, galiu pripažinti, nėra sprendimo“.

Jis ir kiti energetikos sektoriaus vadovai trečiadienį dalyvavo Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje, kur pristatė derybų su Latvija ir Estija eigą.

Šios derybos šviežio oro gūsį įgavo Latvijai prieš porą savaičių paskelbus, kad ji irgi nusprendė neprekiauti baltarusiška elektra po Astravo AE paleidimo.

Astravo atominė elektrinė
Astravo atominė elektrinė

Vis dėlto derybos išlieka sudėtingos, o laiko susitarti lieka nedaug – jėgainė elektrą pradės gaminti rudens pabaigoje, tvirtina ministras.

„Kadangi ir viešai yra pasakyta, kad planuojama, jog elektra Astravo AE galėtų būti pradėta gaminti lapkričio mėnesį, tai tokia yra orientacinė gairė, iki kada turime sutarti dėl visų šių techninių detalių“, – kalbėjo Ž.Vaičiūnas.

Anot jo, Baltijos šalims taip pat reikia padėti taškus derybose dėl papildomo tarifo importuojamai rusiškai elektrai, taip siekiant mažinti jos pirkimą regione, tačiau šiuo klausimu iš esmės yra sutariama.

Bręsta naujas ginčas

Vis dėlto nesutariama ne tik dėl pačios kilmės garantijų sistemos, bet ir kada ji turi įsigalioti.

Pasirodo, lietuvių variantas skiriasi nuo latvių ir estų.

Papildomų klausimų politikams per uždarą Seimo komisijos posėdį kilo paaiškėjus, kad nors Baltijos šalys sutarė dėl elektros pralaidumų regione, Lietuva ir jos kaimynės mato skirtingą šio sprendimo įsigaliojimo datą.

Susitarime dėl pralaidumų numatyta, kad Lietuvos ir Baltarusijos prekybos pjūvis nuo Astravo paleidimo nėra naudojamas. Šį susitarimą visos trys Baltijos šalys neseniai pateikė savo vietiniams energetikos rinkos reguliuotojams.

„95 proc. tos metodikos sutampa, bet pasirodo, lietuvių variantas skiriasi nuo latvių ir estų“, – žurnalistams sakė Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

„Latvių ir estų variantas yra tas, kad pralaidumų metodika yra sutarta, (...) bet lietuvių variante papildomai yra numatyta, kad pralaidumų metodika įsigalioja tada, kai sutariama ir dėl kilmės garantijų sistemos“, – tvirtino politikas.

Tai pripažįsta ir energetikos ministras.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas

„Tos metodikos iš esmės yra visiškai vienodos, tik yra vienas niuansas, būtent kalbant apie įsigaliojimo laikotarpį. Mes tai siejame su patikimos ir efektyviai veikiančios garantijų sistemos veikimu“, – sakė Ž.Vaičiūnas.

Kaimynių įsipareigojimai braška?

Kodėl taip yra, lietuvių politikai gali tik spėlioti.

„Jeigu mūsų kaimynai niekur neskuba su ta sertifikatų ar kita garantijų sistema, tai reiškia, kad jie per daug nesuka galvos, ar rusiškos energijos mišinyje, ateinančiame į Latviją, gali būti baltarusiškos energijos“, – tvirtino V.Poderys.

Kita vertus, politikas teigia, kad latviai ir estai tiesiog gali suprasti, jog derybos dėl kilmės garantijų nesibaigs iki Astravo paleidimo.

„Dėl tokios sertifikatų sistemos susitarti yra ilgas kelias, nes susitarimas tarp Talino, Rygos ir Vilniaus yra tik mažoji dalis darbo. Visa esmė susitarti su centriniu tos sistemos veikėju – Rusijos sistemos operatoriumi –, o tam reikalingas geranoriškas ir proaktyvus Rusijos dalyvavimas“, – sakė parlamentaras.

„Iki gruodžio pirmos dienos išdirbti sertifikatų sistemą teoriškai galima, bet praktiškai yra labai sunku. Tai būtų didžiulis žygdarbis, jeigu kas nors tai pasiektų“, – pridūrė jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Virgilijus Poderys
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Virgilijus Poderys

Ar įmanoma atskirti srautus?

Vieni aršiausių Astravo AE priešininkų konservatoriai ragina stabdyti bet kokį elektros srautą iš Baltarusijos į Lietuvą.

Dabartiniame Baltijos šalių elektros pralaidumų susitarimo variante Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumas mažinamas 38 procentais, aiškinant, kad likusi elektra turi tekėti žiedu tarp BRELL šalių (jam priklauso Baltijos šalys, Baltarusija ir Rusija) dėl sistemos patikimumo.

Ši metodika yra mums nereikalinga ir pažeidžianti Lietuvos interesus.

Tačiau konservatorių tai neįtikina ir jie sako, kad taip vadinamą „techninį elektros srautą“ bus galima komercializuoti, iš Baltarusijos šiam patekus į Latviją.

Šios partijos politikai dėsto ir kitą scenarijų – kad Latvija naudodamasi esamu pralaidumu gali įsigyti iš Baltarusijos elektrą, kuri būtų pristatoma kaip rusiška.

Todėl bet kokia metodika yra bloga, kol latviai aiškiai nepasako, kad prekiaus tik tokia trečiųjų šalių elektra, kuri į valstybę atiteka tiesiai iš Rusijos, po Seimo komisijos posėdžio sakė šiai partijai atstovaujantis Dainius Kreivys.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dainius Kreivys
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dainius Kreivys

„Metodikoje turi atsirasti vienas labai paprastas punktas kad latviai prekiauja tik tokia rusiška elektra, kuri atiteka per jų skerspjūvius“, – žurnalistams sakė politikas.

„Jeigu trečiųjų šalių elektra įtekėjo per Lietuvą, prašome šia elektra neprekiauti. Dabar metodikoje to nėra, o tai reiškia, kad visa ši metodika yra mums nereikalinga ir pažeidžianti Lietuvos interesus, nes joje nenumatyti saugikliai, kurie neleis atitekėti Astravo elektrai“, – pridūrė jis.

„Rusija su mielu noru padės baltarusiams susitvarkyti rusišką kilmę, kad latviai galėtų prekiauti „rusiška“ elektra. Ir tai nėra sąmokslo teorija, tai yra realūs faktai“, – teigė D.Kreivys.

Šioje vietoje galiu tik užjausti ministrą.

Teiginius, kad per Baltarusiją į Lietuvą atvykstantis „techninis elektros srautas“ gali būti komercializuotas Rygoje, atmeta tiek šalies elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, tiek energetikos ministras.

„Nesuprantu, kodėl sąmoningai yra klaidinama visuomenė“, – pareiškė Ž.Vaičiūnas.

Tuo tarpu Seimo komisijos pirmininkas V.Poderys pripažįsta, kad Baltijos šalims gali nepavykti iki galo įgyvendinti sprendimo dėl Astravo boikoto, kol Lietuva, Latvija ir Estija iki galo neatsijungė nuo BRELL žiedo ir nesujungė savo elektros sistemų su Vakarų Europa.

Vis dėlto paklaustas, ar turint tai omenyje Lietuva turi švelninti savo poziciją, parlamentaras tvirtina, jog ši tema yra „politiškai labai toksiška“.

„Turbūt yra infrastruktūriniai ir fizikiniai apribojimai, kurių joks derybininkas negali peržengti. (...) Šioje vietoje galiu tik užjausti ministrą, nes latvių ir estų pozicija nėra tokia aštri kai kuriose vietose, tas jaučiasi“, – sakė politikas.

„Kita vertus, kai labai švariam ir labai iki galo kai kurių nuostatų įgyvendinimui yra ir tam tikri infrastruktūriniai apribojimai“, – tikino jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Video

07:03
00:49
17:58

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką