„Jeigu pretenzijos bus pareikštos, galėtume tikėtis piktos retorikos ir papildomų milijardų, investuotų į alternatyvus dujotiekius Kinijos pusėn“ – „Verslo žinioms“ sakė nepriklausomos agentūros „Rusenergy“ ekspertas Michailas Krutichinas.
„Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas, paprašytas įvardyti silpnąsias Lietuvos dujų tiekėjų vietas, kurioms galėtų smogti „Gazprom“, teigė: „Tai, ką šiandien „Gazprom“ galėtų naudoti kaip EK sprendimo nulemtas sankcijas, – mažesnis sutarčių lankstumas, taip pat griežtesnė „take-or-pay“ ir tiekimo grafiko (dujų pasiėmimo iš vamzdžio) sąlygų interpretacija.“
Europos Komisija kaltinimus rengiasi teikti dėl esą neteisėto „Gazprom“ pasinaudojimo dominuojančia padėtimi Europos dujų rinkoje. Pasak AFP šaltinių, prieštaraujančiųjų šiems kaltinimams nebus.
Oficialų tyrimą dėl „Gazpromo“ veiklos ir per didelių dujų kainų Lietuvoje ir kai kuriose Rytų bei Pietų Europos šalyse Komisija pradėjo 2012-ais metais. ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager žadėjo atskirti teisinę kovą nuo politikos: Ukrainos konflikto bei sankcijų.
Kiti šaltiniai teigia, jog rusų koncernas praėjusią savaitę leido suprasti norintis tartis su Komisija. Tačiau „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris tarsi reaguodamas į artėjantį kaltinimų skelbimo laiką, savo ruožtu pagrasino, kad kainų suvienodinimas Europai būtų ne į naudą.
Rusijos analitikai skaičiuoja, kad Europos Komisijos bauda „Gazprom“ gali siekti nuo 2 iki 4 milijardų eurų.