Tiksli suma dar nėra nustatyta, tačiau aplinkos ministerija pareiškė, kad ji neturėtų viršyti 1 mlrd. eurų.
Patvirtinusi šį įstatymą, Vokietija įvykdys 2016 metais teismo priimtą sprendimą, kuriame buvo nustatyta, kad energijos tiekėjai turi teisę į finansinę kompensaciją už tai, kad kanclerė Angela Merkel visiškai pakeitė savo poziciją dėl atominės energetikos.
Po 2011 metais Japonijoje įvykusios Fukušimos atominės elektrinės avarijos A. Merkel vadovaujama vyriausybė, anksčiau skatinusi atominės energijos gamybą, nusprendė nedelsiant uždaryti aštuonias seniausias Vokietijos atomines elektrines, o iki 2022 metų laipsniškai uždaryti ir likusias devynias elektrines.
Vokietijos energijos gamintoja RWE ir Švedijos „Vattenfall“ tuomet vyriausybei pareiškė ieškinį, kuriame tvirtino, jog turi teisę į žalos atlyginimą, nes yra investavusios į savo elektrines, o dėl politikos pakeitimo neteks pajamų.
Nors Vokietijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad vyriausybė nepadarė nieko neteisėto, jis sutiko, kad įmonės turėtų gauti „tinkamą“ kompensaciją, kuri tuomet galiojusiuose nacionalinės teisės aktuose nebuvo numatyta.
Pasak aplinkos ministerijos atstovo spaudai Stephano Gabrielio Haufe, įstatymo projektu pašalinti visi likę „neaiškumai“.
„Svarbiausia yra tai, jog turime teismo sprendimą, kuriame nustatyta, kad šis [atominės] energijos atsisakymas neprieštarauja Konstitucijai“, – pareiškė jis.
Anot jo, bendra kompensacijos suma bus apskaičiuota iki 2023 metų, o atliekant skaičiavimus bus atsižvelgiama į būsimų elektros energijos kainų įverčius ir į įmonių atliktas investicijas.
Įstatymo projektą dar turi patvirtinti parlamentas.
