Sekite 15min Google
Individualių namų savininkams tai kelia platesnį klausimą – ar verta ir toliau likti priklausomiems nuo kuro kainų, o galbūt jau laikas vertinti alternatyvas. Rinkos ekspertas Karolis Bužinskas paaiškino, kam keisti šildymo sistemą šiemet apsimoka, o kam – ne.
Biokuras brangsta, bet didžiausia rizika – dar priešaky
Energetikos ministerijos duomenimis, rugpjūčio pabaigoje biokuras Lietuvoje kainavo apie 27 Eur/MWh – beveik 60 proc. daugiau nei prieš metus. Ateinančiam šildymo sezonui sudarytų ilgalaikių sandorių vidutinė kaina siekė 29,85 Eur/MWh ir buvo maždaug 46 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Visgi kainų augimas – dar ne viskas. Papildomo neapibrėžtumo kelia tai, jog ilgalaikiais sandoriais kol kas užsitikrinta tik apie penktadalis prognozuojamo sezono biokuro poreikio, o tai yra mažiausia dalis per penkerius metus. Tai reiškia, kad likusį kurą gali tekti pirkti trumpalaikėje rinkoje jau ateinančią žiemą, kai jo kainą stipriai veiks oro sąlygos ir paklausa.
Nors minėta statistika pirmiausia apibūdina šilumos gamintojų biokuro rinką, panašų spaudimą jaučia ir individualiai besišildantys namų ūkiai. Energetikos ministerijos duomenimis, rugsėjo viduryje biokuras kainavo 40–60 proc. daugiau nei prieš metus, o Vilniaus universiteto ekonomisto Algirdo Bartkaus vertinimu, medžio granulių kaina išaugo maždaug dukart. Negana to, nuo metų pradžios kūrenimui skirtai medienai nebetaikoma 9 proc. PVM lengvata – šiandien tarifas siekia 21 proc.
„Kai namas šildomas granulėmis, malkomis, dujomis ar kitais perkamais energijos ištekliais, namų ūkio išlaidos priklauso nuo rinkos. Vienais metais toks būdas gali atrodyti labai ekonomiškas, kitais kaina pašoka keliasdešimt procentų ir visa ankstesnė matematika pasikeičia. Todėl verta vertinti ne tik tai, kas pigiausia šią žiemą, bet ir kuris sprendimas leis geriau prognozuoti išlaidas per artimiausius 10–15 metų“, – teigia atsinaujinančios energetikos sprendimų bendrovės „GreenUp“ vadovas ir bendraįkūrėjas Karolis Bužinskas.
Kam keisti šildymo sistemą apsimoka, o kam – ne?
Paklaustas, kam keisti šildymo sistemą apsimokėtų labiausiai, bendrovės „GreenUp“ atstovas žodžių į vatą nevynioja – alternatyvas pirmiausia verta skaičiuoti individualių namų savininkams, kurie šiuo metu šildosi granulėmis, malkomis ar dujomis ir ateityje vis vien planuoja atnaujinti seną šildymo įrangą.
K.Bužinsko teigimu, vienas dažniausių pasirinkimų tokiu atveju – šilumos siurblys, perkamo kuro poreikį pakeičiantis didesniu elektros energijos poreikiu, dėl ko vis dažniau vertinamas kartu su saulės elektrine. Šiltuoju metų laiku pagaminta ir iškart nesuvartota elektra gali būti perduota į tinklą ir panaudota vėliau, kai nuosava gamyba mažesnė, todėl tai ypač aktualu šildantis elektra, nes didžiausias poreikis atsiranda žiemą, kai saulės elektrinė gamina mažiausiai.
„Pakeitus biokuro ar dujinį katilą šilumos siurbliu, priklausomybė nuo energijos kainos savaime neišnyksta – vietoje kuro atsiranda didesnis elektros poreikis. Didžiausią efektą gauname tada, kai dalį tos elektros namas gali pasigaminti pats. Tuomet mažėja ne tik poreikis pirkti kurą, bet ir namų ūkio biudžeto dalis, priklausanti nuo elektros rinkos svyravimų“, – situaciją paaiškina „GreenUp“ vadovas.
Kiek energijos galima pasigaminti, priklauso nuo konkretaus objekto. ESO skaičiavimu, Lietuvoje tinkamai orientuota, 30–40 laipsnių kampu įrengta saulės elektrinė iš vieno kilovato galios per metus gali pagaminti apie 950–1050 kWh elektros. Kitaip tariant, palankiomis sąlygomis 7 kW elektrinės metinė gamyba galėtų siekti maždaug 6,7–7,4 MWh. Tiesa, svarbu pažymėti, jog tai negarantuoja mažesnių namo šildymo išlaidų, nes tam įtakos turi ir pastato energetinis efektyvumas, esamas vartojimas, būsimo šilumos siurblio parametrai bei kitos aplinkybės.
„Pirmiausia reikėtų klausti ne kokio dydžio elektrinę pirkti, o įvertinti visą namo situaciją. Kartais skaičiavimai rodo, kad toks derinys labai racionalus, o kitąkart pirmiau verta investuoti į kitos namo problemos sprendimą. Saulės elektrinė gali turėti daug naudos, bet tai visko neišspręs, todėl tai suprasti yra labai svarbu. Dėl to prieš priimant sprendimą verta pasikonsultuoti su specialistais, kurie įvertins ne tik elektrinės potencialą, bet visą namo energijos vartojimą ir šildymo sistemą“, – sako K.Bužinskas.
Paramos mažėja, bet sprendimą vertėtų planuoti
Keisti šildymo būdą svarstantiems gyventojams aktuali ir valstybės parama. Šių metų spalio 1-ąją planuojamas naujas kvietimas gyventojams, kurie jau pakeitė neefektyvius biomasę ar iškastinį kurą naudojusius šildymo įrenginius. Kompensacijos gali siekti iki 50 proc. pagal nustatytus fiksuotus įkainius, o keičiant seną katilą šilumos siurbliu vidutinė kompensacija gali siekti net apie 3,5 tūkst. eurų.
Paramos saulės elektrinėms tema taip pat išlaiko didžiulį susidomėjimą. Birželio 9-ąją, paskelbus 13 mln. eurų vertės kvietimą, visos lėšos buvo rezervuotos jau pirmąją dieną – sulaukta daugiau kaip 11 tūkst. paraiškų. Šiemet bazinė dotacija naujai elektrinei siekė apie 170 Eur už 1 kW, o didžiausia remiama galia sumažinta nuo 10 iki 7 kW. Dar vieną paramos kvietimą planuojama skelbti iki metų pabaigos, tačiau galutinės jo sąlygos ir data kol kas nepaskelbtos.
„Parama turėtų būti papildoma paskata, o ne vienintelė priežastis investuoti. Jei skaičiavimai rodo, kad saulės elektrinė konkrečiam namui ekonomiškai pagrįsta, vien dėl būsimo paramos kvietimo investicijos atidėlioti nebūtinai verta. Juo labiau, kad pastarasis kvietimas buvo skirtas jau elektrines įsirengusiems gyventojams. Parama tokiu atveju gali dar labiau sutrumpinti investicijos atsipirkimą, tačiau pats projektas pirmiausia turi būti pagrįstas realiu namų ūkio energijos vartojimu“, – sako K.Bužinskas.
Eksperto teigimu, brangstant energijai vis svarbesniu kriterijumi tampa ne vien trumpiausias investicijos atsipirkimo laikas, bet ir galimybė sumažinti namų ūkio biudžeto priklausomybę nuo būsimų energijos kainų svyravimų.
„Nė viena technologija nepavers namo visiškai nepriklausomo nuo rinkos ar elektros tinklo. Tačiau kuo didesnę savo energijos poreikio dalį namų ūkis gali pasigaminti pats, tuo mažesnę sąskaitų dalį lemia tai, kas tuo metu vyksta rinkoje. Ilgainiui toks išlaidų nuspėjamumas žmonėms gali tapti ne mažiau svarbus nei klausimas, per kiek metų atsipirks pati įranga“, – reziumuoja bendrovės „GreenUp“ atstovas.
