Dabar populiaru
Publikuota: 2017 sausio 20d. 11:31

Būsto rūmai kaltina Vilniaus savivaldybę: namų administravimą perduos „Grindai“

Juozas Antanaitis ir Andrius Iškauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Juozas Antanaitis ir Andrius Iškauskas

Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai (Būsto rūmai) kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, galbūt pažeidžiančių vartotojų interesus ir konkurenciją rinkoje. Anot Būsto rūmų prezidento Juozo Antanaičio, Vilniaus savivaldybė, pažeisdama konkurenciją, leido savo įmonei „Grinda“ imtis būstų administravimo. Dabar tai vykdo apie 40 privačių įmonių.

J.Antanaitis tvirtina, kad Vilniaus savivaldybė ketina visiškai pakeisti situaciją būsto administravimo sistemoje sostinėje.

„Valstybės ar savivaldybės įmonių įsikišimas į laisvą rinką niekada neduoda naudos vartotojui. Šiuo atveju bus žlugdomos smulkiosios administravimo įmonės, dėl ko gyventojams neabejotinai brangs būsto priežiūros paslaugos, nes mažėjant konkurencijai, didėja paslaugų kainos“, – teigė Būsto rūmų prezidentas.

Iškreips konkurenciją?

Sprendimas dėl „Grindos“ atėjimo į šią veiklą Vilniaus savivaldybė priėmė gruodį, suteikdama tokios veiklos teisę bendrovei nuo 2017 metų sausio 1 dienos.

„Sostinės meras, kiti tarp valdančiųjų esantys politikai prieš rinkimus kalbėjo, kad savivaldybės įmonės neturi dalyvauti ūkinėje veikloje, kurią pati ir kontroliuoja, neturi ateiti ten, kur jau nusistovėjusi rinka, nes tai iškreipia konkurenciją“, – politikų kalbas prieš rinkimus priminė J.Antanaitis.

Kaip pavydį jis nurodė Kauną, Panevėžį, kur savivaldybės įmonės yra ne tik remiamos bei dotuojamos, bet ir visais įmanomais būdais verčiamos kitos daugiabučių namų administravimu užsiimančios įmonės atsisakyti šios veiklos, nes savivaldybės turi visus svertus – galimybę kontroliuoti, tikrinti ir pan. Be to, Kaune, anot J.Antanaičio, visi nauji namai perduodami tik savivaldybės įmonei.

Analogiška situacija buvo su „Vilnius veža“ ir Konkurencijos taryba nusprendė, kad yra interesų konfliktas, – sakė A.Iškauskas.

J.Antanaitis teigė, kad Būsto rūmai įžvelgia šiame sprendime „kabliukų“, esą tokiu būdu bandoma sužlugdyti šia veikla užsiimančias bendroves, ypač mažąsias, o jų iš viso yra apie 40. Prieš 6-7 metus Vilniaus miesto savivaldybė buvo nusprendusi, kad visas administruojančias įmones būtina privatizuoti, nes privatus verslas veikia geriau. Privatizavimas įvyko, o dabar sukama atgal.

„Visa tai mus privertė kreiptis į Konkurencijos tarybą, kad ji įvertintų, ar savivaldybės sprendimas nepažeidžia Konkurencijos įstatymo ir Savivaldos įstatymo pataisų, kurios buvo priimtos prieš Naujuosius ir pagal kurias savivaldybių valdomos įmonės viešąsias paslaugas galės teikti tik tada, jei tokių paslaugų jau nesiūlo verslas“, – kalbėjo spaudos konferencijoje J.Antanaitis.

Priminė „Vilnius veža“ ir „Air Lituanica“

Kartu su juo atėjęs advokatas Andrius Iškauskas priminė bent du atvejus – bendroves „Vilnius veža“ ir „Air Lituanica“, kai Vilniaus savivaldybės sprendimus jas steigti ir vystyti tokią veiklą svarstė Konkurencijos taryba, kuri priėmė aiškius sprendimus, kad šių įmonių steigimas ir veikla grubiai pažeidė sąžiningą konkurenciją.

„Vilniaus savivaldybė kontroliuoja daugiabučių namų administravimo sritį, priima teisės aktus. Tuo tarpu jų pačių valdoma įmonė, ateina į rinką. Analogiška situacija buvo su „Vilnius veža“ ir Konkurencijos taryba nusprendė, kad yra interesų konfliktas. Negali egzistuoti tokia situacija, kai pats kontroliuoji ir vykdai veiklą, nes akivaizdu, kad piktnaudžiavimams erdvės atsiras labai daug“, – sakė advokatas.

Būsto rūmų atstovams sukėlė įtarimų ir tai, kaip buvo skubama priimti sprendimą dėl „Grindos“ paslaugų administruojant daugiabučius, kadangi nuo šių metų sausio 1 dienos savivaldybės įmonė jau būtų įpareigota gauti išankstinį Konkurencijos tarybos pritarimą.

„Mano galva, Vilniaus rinkėjai, balsuodami už merą, balsavo už jo liberalias idėjas ir mes tikimės, kad gal meras buvo suklaidintas ar gavo ne visą informaciją, jeigu pritarė tokiems sprendimams, nes tai prieštarauja jo rinkiminei kampanijai“, – kalbėjo A.Iškauskas.

Jis taip priminė, kad pagal Civilinį kodeksą daugiabučių priežiūrą draudžiama vykdyti šilumos tiekėjams, o Vilniaus šilumos ūkį jau šiemet perims savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai, kuri bus susijusi su „Grinda“ per savivaldybę, tarybos narius ir t.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Šeškinės daugiabučiai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Šeškinės daugiabučiai

Vilniaus daugiabučius administruoja apie 40 įmonių, tačiau didžiąją dalį rinkos, kaip teigė J.Antanaitis, užima tik kelios iš jų: „Senamiesčio ūkis“, „Invalda“, „Šilėja“ ir „Mano būstas“. Tačiau esą nė viena iš šių įmonių neužima dominuojančios padėties.

Paklausti apie motyvus, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė stengiasi sudaryti sąlygas savo įmonei imtis šios veiklos, J.Antanaitis paminėjo galbūt siekį įdarbinti savus – partijų atstovus. O gyventojams esą naudos iš to nebūsią, konkurencija nesustiprės, o išsikreips.

Patarė nelyginti

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas tvirtina, kad lyginti „Grinda“, kai ji pradės teikti daugiabučių namų administravimo paslaugas, su „Vilniaus veža“ ar „Air Lituanica“ negalima, nes tiek taksi, tiek skrydžiai lėktuvu yra tos paslaugos, kurias žmogus gali rinktis arba ne. O daugiabučius prižiūrėti būtina.

Pagrindinis tikslas yra, kad „Grinda“ teiktų už ekonomiškai pagrįstą kainą paslaugas vartotojams ir jos socialinė misija bus užtikrinti, kad tos paslaugos būtų teikiamos už tikrai realias kainas, – teigė V.Benkunskas.

„Matau, kad susiformavusi būsto administravimo rinkoje monopolinė struktūra tikrai bijo, kad savivaldybė pradeda griežčiau žiūrėti, kas vyksta šitoje srityje. Jau didelio nepasitenkinimo iš šių įmonių sulaukėme, kai pradėjome skatinti daugiabučių gyventojų bendrijų steigimąsi.

Tai yra mūsų noras, kad „Grinda“ dalyvautų šitoje sferoje, kurioje veikia daugiau nei 40 įmonių ir didžioji dalis rinkos tikrai liks komercinėms bendrovėms.

„Grinda“ tikrai nebus proteguojama, skatinama savivaldybės kaip akcininko, kad kuo didesnę rinkos dalį turėtų. Pagrindinis tikslas yra, kad „Grinda“ teiktų už ekonomiškai pagrįstą kainą paslaugas vartotojams ir jos socialinė misija bus užtikrinti, kad tos paslaugos būtų teikiamos už tikrai realias kainas ir paslaugų kokybė atitiktų sąžiningumo kriterijus“, – teigė V.Benkunskas.

„Grinda“ ir iki šiol teikdavo avarinės tarnybos paslaugas, tad, pasak vicemero, jų paslaugos prasiplečia tik labai nedidele dalimi. Jis taip pat neįžvelgia problemų, kad netrukus Vilniaus šilumos tinklai perims šilumos ūkį, o šilumos tiekėjas negali turėti sąsajų su daugiabučių administratoriumi. Anot V.Benkunsko, su šilumos punktų prižiūrėtojais tikrai sąsajų nebūsią, pastarieji turės būti nepriklausomi ekspertai ar įmonės.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką