CREA ir Pietryčių Azijos „Greenpeace Southeast Asia“ parengta ataskaita yra pirmoji, vertinanti oro taršos, patiriamos ypač deginant naftą, dujas ir anglis, pasaulines sąnaudas.
„Nustatėme, kad žemyninė Kinija, JAV ir Indija patiria didžiausias išlaidas, susijusias su iškastinio kuro oro tarša visame pasaulyje, atitinkamai maždaug 900 mlrd. JAV dolerių, 600 mlrd. JAV dolerių ir 150 mlrd. JAV dolerių per metus“, – sakoma pranešime.
Iškastinio kuro išmetamos dalelės kasmet sukelia 4,5 mln. priešlaikinių mirčių visame pasaulyje, įskaitant 1,8 mln. Kinijoje ir 1 mln. Indijoje.
Naujieji skaičiai atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tvirtinimus, kad kasmet dėl oro taršos miršta 4,2 mln. žmonių, daugiausia dėl širdies ligų, insulto, plaučių vėžio ir ūminių kvėpavimo takų infekcijų, kurios pasireiškia vaikams.
Ankstesni tyrimai parodė, kad gyvenimas Naujojo Delio regione Indijoje prilygsta 10 cigarečių per dieną surūkymui.
„Oro tarša dėl iškastinio kuro yra grėsmė mūsų sveikatai ir mūsų ekonomikai bei atima milijonus gyvybių ir kainuoja mums trilijonus dolerių“, – pažymėjo „Greenpeace“ padalinio Pietryčių Azijoje kampanijos dalyvis Minwoo Sonas.
Ataskaitoje apskaičiuota, kad bendros išlaidos 2018 metais sudarė 2,9 trln. JAV dolerių.
„Visgi tai yra problema, kurią žinome, kaip išspręsti: pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių, palaipsniui atsisakant dyzelinių ir benzininių automobilių ir plėtojant viešąjį transportą“, – pridūrė M. Sonas.
44 puslapių ataskaitoje pabrėžiama bendra iškastinio kuro lemiama oro taršos našta (matuojant pagal ekonomines sąnaudas ir priešlaikines mirtis) pagal teršalų rūšis ir šalis.
Kiekvienais metais pasaulio ekonomika patiria 350 mlrd. JAV dolerių nuostolių dėl azoto dioksido – transporto priemonėse ir elektrinėse deginamo iškastinio kuro šalutinio produkto, – ir dar 380 mlrd. JAV dolerių iš ozono, remiantis vidutiniais vertinimais.
Bene brangiausiai atsieinantis teršalas yra mikroskopinės smulkios kietosios dalelės (PM 2,5), kurių lemti nuostoliai per metus sudaro daugiau kaip 2 trln. JAV dolerių, įvertinant poveikį sveikatai, praleistas darbo dienas ir prarastus metus dėl priešlaikinių mirčių.
Azoto dioksidas kiekvienais metais anksčiau laiko pasiglemžia 500 tūkst. gyvybių, ozonas – 1 mln., o PM 2,5 – 3 milijonus.
Kasmet penktojo gimtadienio dėl PM 2,5 nesulaukia apie 40 tūkst. vaikų. Taip pat ši taršos rūšis kasmet lemia 2 mln. neišnešiotų kūdikių gimimų bei dvigubai daugiau astmos atvejų.
PM 2,5 dalelės prasiskverbia giliai į plaučius ir patenka į kraują, sukeldamos širdies ir kraujagyslių kvėpavimo sutrikimus. 2013 metais PSO šią taršą priskyrė prie vėžio sukėlėjų.
Vidutiniais skaičiavimais, dėl iškastinio kuro lemiamos taršos per anksti miršta 398 tūkst. žmonių Europos Sąjungoje, 230 tūkst. žmonių JAV, 96 tūkst. žmonių Bangladeše ir 44 tūkst. žmonių Indonezijoje.
Tarp šalių, kurios kasmet patiria didžiausią ekonominį poveikį, yra Kinija (900 mlrd. JAV dolerių), JAV (610 mlrd. JAV dolerių), Indija (150 mlrd. JAV dolerių), Vokietija (140 mlrd. JAV dolerių), Japonija (130 mlrd. JAV dolerių), Rusija (68 mlrd. JAV dolerių) ir Didžioji Britanija ( 66 mlrd. JAV dolerių).
PSO duomenimis, oro tarša lemia 29 proc. visų mirčių ir ligų, susijusių su plaučių vėžiu, 17 proc. – su ūmiomis apatinių kvėpavimo takų infekcijomis, o ketvirtadalį – su insultu ir širdies ligomis.
Oro tarša yra pagrindinė socialinio nepasitenkinimo problema kai kuriose pasaulio vietose, todėl dalis ekspertų svarsto, ar tai galėtų paskatinti iškastinio kuro naudojimo mažinimą.
„Ar artėjame prie taško, kai nebebus priimtina trumpinti žmonių gyvenimus iškastiniu kuru?“, – klausė Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto vadovas Johanas Rockstromas, kalbėdamas su naujienų agentūra AFP.
Naujoje ataskaitoje buvo naudojami trijų pagrindinių teršalų koncentracijos paviršiuje duomenų rinkiniai, o tada apskaičiuotas poveikis sveikatai ir sąnaudoms 2018 metais.
PM 2,5 ir azoto dioksido koncentracijos vertinimas buvo pagrįstas žemės stebėjimo priemonių iš dviejų NASA palydovų, kurios stebi aerozolius atmosferoje, duomenis.
Skaičiai apie mirtis, prarastus gyvenimo metus ir negalios metus dėl PM 2,5 poveikio yra paimti iš PSO tyrimo „Bendra ligų našta“, kurią 2018 metais paskelbė JAV mokslo žurnalas „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS).
