Lietuva, kaip ir kai kurios kitos Europos šalys, pasisako už kainų viršutinės ribos – vadinamųjų lubų – įvedimą gamtinėms dujoms. Tokios sąlygos turėtų galioti visos ES mastu, tačiau šalims pirmiausia reikia susitarti tarpusavyje.
Europos Komisijai turėtų savo reglamentą pateikti lapkričio 24 d., tačiau, sako D.Kreivys, jeigu jame nebus kalbama apie „lubas“, daugelis šalių EK dokumentą blokuos.
„Nusiteikimas yra pakankamai stiprus ir mes tikimės, kad Komisija dar turi laiko ir tai išgirs“, – kalbėjo ministras.
Kita priemonė, kuri teoriškai turėtų padėti Lietuvai sušvelninti energijos kainų poveikį, gali būti ir visai nepritaikoma, jeigu kainos neviršys numatyto lygio.
ES energetikos ministrai spalį nusprendė, kad bus perskirstomos pigiai elektrą gaminančių – vėjo, saulės, branduolinės ar vandens energijos bei lignito (rusvosios anglies) – įmonių perteklinės pajamos, nustatant 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.
Kadangi didžiausia rinka, iš kurios Lietuva importuoja elektrą, yra Švedija, su šios šalies gamintojais Lietuva ir dalintųsi papildomas pajamas. Energetikos ministerija yra parengusi dvišalį projektą, kad galėtų skaičiuoti ir gauti viršpelnius, Seime kalbėjo D.Kreivys.
Tačiau kadangi kainos šiuo metu yra nukritusios žemiau nei 180 eurų/MWh – nuo tokios ribos skaičiuojami viršpelniai – mechanizmas nebūtų taikomas, kol kaina vėl neviršys ribos.
„Tačiau vis dėlto šis klausimas yra ir bus aktualus, nes dujų kaina rinkose gali bet kada sugrįžti į buvusias aukštumas, ypač kai kalbame apie ateinančius pavasario ir vasaros sezonus“, – sakė D.Kreivys.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šis mechanizmas, įsigaliosiantis nuo gruodžio mėnesio, nebus skaičiuojamas atgaline data. Tai reiškia, kad jokių viršpelnių už iki šių metų gruodžio 1 d. fiksuotas kainas Lietuva negali tikėtis.
„Šis mechanizmas nebūtų taikomas tam baisiajam rugpjūčio mėnesiui“, – sakė D.Kreivys.
Kainas lygino su „baisiuoju rugpjūčiu“
Kalbėdamas apie padėtį rinkoje, energetikos ministras pasidžiaugė, kad šiandien tarptautinės energetikos rinkose matomas stabilus energetikos išteklių kainų kritimas.
„Jeigu žvilgtelėsime, ką mes turime mūsų šalyje, elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržoje, lyginant su baisiuoju rugpjūčiu, yra tris kartus mažesnė. Elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje praėjusią savaitę buvo 146 eurai/MWh – 20 proc. mažesnė nei praėjusią savaitę“, – kalbėjo ministras.
Rugpjūtį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje buvo aukščiausia Lietuvos kainų zonos istorijoje ir siekė 480,39 eurų/MWh (48,04 ct/kWh).
Dujų kainos taip pat reikšmingai krinta, sakė ministras. Rugpjūtį dujų kaina biržoje buvo pasiekusi 330 eurų/MWh, o šiandien ji buvo 108 eurai/MWh.
D.Kreivys taip pat pasidalijo žiniomis, kad beveik 35 suskystintas gamtines dujas (SGD) gabenantys laivai stovi prie Ispanijos krantų ir negali krovinio iškrauti, nes kainos yra per mažos, todėl laukiama, kol jos pakils.
Ispanija turi didžiausius SGD išdujinimo pajėgumus visoje Europoje.
Tiesa, energetikos ministras pastebėjo, kad ateityje energetikos sektoriuje dar lieka nemažai neapibrėžtumo – jeigu karas Ukrainoje tęsis, pavasarį išlieka galimybė kainoms vėl kilti.
