„Didžioji dalis Lietuvos elektros ūkio yra statyta prieš 40-50 metų ir tie elektros įrenginiai yra morališkai ir fiziškai susidėvėję, iš ko kyla kur kas daugiau atsijungimų, elektros tinklas nėra toks patikimas, koks turėtų būti“, – sakė energetikos viceministras Rokas Baliukovas.
Pasak jo, kiekviena investicija yra įvertinta ir vartotojų atžvilgiu: „Elektros kaina turi nekisti arba kisti labai minimaliai, o elektros tinklas turi tapti saugesnis ir patikimesnis per tuos artimiausius 10 metų.“
„Lesto“ generalinis direktorius Aidas Ignatavičius sakė, kad vidutinis tinklo elementų amžius yra 34 metai, per pastaruosius penkerius metus buvo nepakankamai investuojama į tinklą – trūko apie 145 mln. eurų.
„Per artimiausius 10 metų reikia daugiau investicijų, nei jų buvo daroma iki šiol“, – sakė A.Ignatavičius.
Tiek investicijų, tiek priežiūros darbams Lietuva skiria mažiau lėšų nei kaimynės, pavyzdžiui, Estija, Latvija, ir tolesnės Europos valstybės – Rumunija, Čekija, Lenkija, Slovakija.
Daugiausia lėšų – atsparumui gerinti
„Mes matome, kaip atrodo transformatorinės. Jos yra nesaugios, nepatikimos. (…) Dėl audrų savo klientams nepatiekiame elektros energijos, jie yra nepatenkinti. Gyvename tokiame amžiuje, kai norime, kad elektros energija būtų visuomet. Vienos audros nuostoliai sudaro apie milijoną eurų“, – apie elektros tinklo problemas kalbėjo A.Ignatavičius.
Gyvename tokiame amžiuje, kai norime, kad elektros energija būtų visuomet. Vienos audros nuostoliai sudaro apie milijoną eurų, – sakė A.Ignatavičius.
Didžiausia suma – 511 mln. eurų – bus investuota į tinklo atsparumo klimato reiškiniams didinimą: elektros oro linijos bus keičiamos požeminėmis arba oro izoliuotomis linijomis.
Per 11 metų tokių linijų skaičių ketinama padidinti nuo 25 iki 40 proc – iš viso bus nutiesta 18 tūkst. kilometrų požeminių ir izoliuotų linijų. „Lesto“ valdo 122 tūkst. kilometrų tinklo.
426 mln. eurų bus investuota į nesaugių transformatorių, kabelių linijų ir skirstomųjų įrenginių keitimą modernia įranga.
132 mln. eurų bus investuoti į elektros įtampos kokybės gerinimą. Tai esą leis išspręsti nekokybiškos įtampos problemą 41 tūkst. vartotojų, sutvarkant beveik 9,1 kilometrų įtampos kritimo paveiktų linijų. Dėl įtampų kritimo sugenda buitiniai prietaisai, mirga apšvietimas.
Dešimtys milijonų – išmanumui
Dar 34 mln. eurų bus skiriami išmaniai valdomam tinklui.
Iki 2025 metų ketinama įgyvendinti septynis projektus, tarp jų – tinklo automatizavimo, išmaniųjų skaitiklių bandomuosius projektus, vieningo dispečerinio centro ir skirstomojo tinklo valdymo sistemos įdiegimą.
„Turime keletą pilotinių projektų – paskelbta apie išmaniuosius skaitiklius, pirkimo techninės sąlygos paskelbtos, laukiame rinkos dalyvių reakcijos, planuojame 2017 metais turėti rezultatus. Europoje liekame vieni iš paskutiniųjų, kurie dar yra neapsisprendę dėl išmaniųjų pastočių diegimo“, – sakė „Lesto“ direktorius.
Iki 2020 metų dėl numatomų atlikti investicijų tarifas galėtų didėti iki 0,16 euro centų.
Elektra gali brangti
Jau šiemet į elektros tinklą bus investuota apie 115 mln. eurų. Investicijoms reikalinga lėšų dalis bus skolinamasi. Iš ko ir kiek, kol kas nėra aišku.
„Iš tiesų tai priklausys nuo to, kaip mūsų finansinę situaciją paveiks VKEKK sprendimai. Dar nesišnekėjome su bankais, bet vyksta įvairūs preliminarūs pašnekesiai. Kalbamės tiek su Lietuvoje esančiais bankais, tiek su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku. Kaip žinote, dabar yra pervertinamas mūsų turtas, nuo to priklausys mūsų balanso struktūra, matysime, kaip į tai reaguos finansinės institucijos“, – sakė „Lesto“ direktorius.
Nežinoma ir tai, kiek investicijos atsilieps elektros kainai.
„Kaip pagrindinį tikslą išsikėlėme tai, kad poveikis tarifui būtų kuo minimalesnis. Iki 2020 metų dėl numatomų atlikti investicijų tarifas galėtų didėti iki 0,16 euro centų“, – kalbėjo A.Ignatavičius.
Elektros kainos 2015 metams:
