„Vėjo turbinos, saulės baterijos ir bangų energija kelia dar didesnę sumaištį energetikos sektoriuje. Lobistai sėkmingai įtikino politikus skirti didelę paramą atsinaujinančiai energetikai. To pasekmės – nekonkurencingos elektros kainos, kai kuriose šalyse tapusios didele naštai ekonomikai“, – sako Jacobas Klimstra, inžinerijos mokslų daktaras.
Už elektros energiją brangiai moka Danija, kur net 27 proc. energijos pagamina vėjo jėgainės. Atsinaujinančią energetiką remia Ispanija, Vokietija skundžiasi pigesnės energijos poreikiu. Atsinaujinančios energetikos bumui pasidavė ir Lietuva.
„Vietoje to, kad investuotų į pigios energijos paieškas, valstybės dažnai investuoja į nekonkurencingų technologijų vystymą. Saulės ir vėjo energijos nepastovus charakteris tik dar labiau komplikuoja saugaus ir subalansuoto elektros sektoriaus kūrimą“, – sako J.Klimstra.
Energijos paklausa kartais neprognozuojama
Saulės ir vėjo energijos nepastovus charakteris tik dar labiau komplikuoja saugaus ir subalansuoto elektros sektoriaus kūrimą, – sako inžinerijos mokslų daktaras J.Klimstra.
Suomijos energetikos bendrovė „Wartsila“ tikina, kad pernelyg didelis saulės ir vėjo jėgainių skaičius šalies energetikos sektoriuje įneša tik dar daugiau sumaišties.
Šalys skirtingu metų laiku sunaudoja skirtingą energijos kiekį. Įprastai žiemą reikia daugiau energijos, vasarą – mažiau. Taip pat sunaudojamos energijos kiekis kinta priklausomai nuo avarijų jėgainėse, remonto darbų. Įtaką elektros suvartojimui daro ir, pavyzdžiui, Olimpinės žaidynės, karališkosios vestuvės ir pan.
Tarkime, kad žiemą šalis sunaudoja dvigubai daugiau energijos nei vasarą. Vadinasi, valstybei pastoviai reikia tokio energijos kiekio, koks sunaudojamas vasarą. Tokios energijos gamyba turi būti patikima ir pastovi. Tai gali būti branduolinė energetika, anglimi, dujomis, biomase kūrenamos jėgainės. Tai turi būti visą laiką energiją gaminančios jėgainės. Pastoviai tiekiamas energijos kiekis turi būti pagaminamas mažiausiomis galimomis sąnaudomis.
Poreikiui išaugus, įjungiamos papildomos jėgainės, tai taip pat gali būti anglimi, dujomis, biomase kūrenamos jėgainės. Tokia energija yra brangesnė. Tačiau tokiu atveju daugiau mokama už galimybę bet kada gauti papildomos energijos – prasidėjus šildymo sezonui, sugedus vienai jėgainių ir pan.
Papildomai energiją gamina ir saulės bei vėjo jėgainės. Tačiau energetikai tikina, kad tokių jėgainių pagaminama energija turi sudaryti labai mažą dalį šalyje suvartojamos energijos.
„Wartsila“ atstovų teigimu, vėjo energija turėtų sudaryti ne daugiau 15 proc. visos šalyje suvartojamos energijos, nes ji yra ne tik brangi, bet ir nepatikima.
Nenuspėjamas vėjas
Šiaurės šalyse saulės energetika praktiškai nėra vystoma – ji sudaro tik nedidelę dalį čia pagaminamos energijos.
 |
| Elektros generacija Šiaurės šalyse |
Norvegijoje net 95 proc. elektros pagamina hidroelektrinės, Švedijoje 45 proc. elektros pagamina hidroelektrinės ir net 39 proc. – branduoliniai reaktoriai. Didelę dalį elektros pagamina kietuoju kuru kūrenamos jėgainės. Saulės energija minima tik tarp kitų atsinaujinančių šaltinių, vėjo pagaminamos elektros dalis taip pat nėra didelė. Didžiausią dalį visos pagaminamos energijos vėjo energija sudaro Danijoje – 27 proc. Tačiau Danijoje elektros kainos ir yra didžiausios visoje Europoje.
Kuo daugiau energijos pagamina vėjo jėgainės, tuo mažiau reikia elektros iš kitų generacijos šaltinių. Tačiau problema yra ta, kad vėjas pučia, kada nori.
Jei vėjo gaminama elektra sudaro iki 15 proc. šaliai reikalingos energijos, visa sistema yra pakankamai stabili. Tačiau jei ši dalis siekia apie 30 proc., pavyzdžiui, vasarą, kai šalis sunaudoja tik 50 proc. žiemą suvartojamos energijos, kiti generacijos šaltiniai praktiškai nebereikalingi. Tačiau atominės elektrinės neišjungsi, vadinasi, reikia rasti, kur dėti perteklinę elektrą.
Tuo metu jei atominės elektrinės šalis neturi, ir tris penktadalius visos energijos sudaro vėjo pagaminama elektra, šalies energetikos sistema tampa labai nestabili – jei vėjas staiga nustos pūsti, šalis tiesiog liks be energijos. Tokiu atveju reikalingas papildomas elektros generavimo šaltinis – visada budinti jėgainė, kurią būtų galima užkurti vos prireikus. Tokiu atveju bet kurios šalies energetikos sektorius yra destabilizuojamas.
 |
„Wartsila“ marketingo direktoriaus Kennetho Engblomo teigimu, dabartinės elektros rinkos yra orientuotos į energijos pardavimą, o ne į stabilios rinkos kūrimą. Tai stabdo investicijas.
Kas yra energetiškai nepriklausoma ir saugi valstybė?
Energija turi būti diversifikuota, patikima, ir, žinoma, grįsta ne politine, o ekonomine logika. Be to, energetiškai nepriklausomai valstybei būtinos jungtys, energijos saugyklos ir paklausos matavimas.
Paklausos matavimą atlieka išmanieji tinklai. Tačiau į juos pernelyg daug vilčių energetikai nededa.
„Gali būti, kad naktį pučia smarkus vėjas, todėl elektros daug ir ji pigi. Tačiau ne viską žmogus gali daryti naktį. Jis nebent gali nustatyti, kad jo skalbimo mašina pradėtų veikti esant pigiai elektrai, tačiau gyvenimas nėra derinamas prie elektros kainų – žmogus nori naudotis kompiuteriu, žiūrėti televizorių“, – sakė K.Engblomas.
Todėl svarbiausia pasirūpinti, kad kiekvienos valstybės energetikos sektorius būtų efektyvus. Reikia, kad šalyje esančios kuro jėgainės galėtų deginti bet kokį kurą – dujas, dyzelį, buodujas ir pan.
K.Englomo teigimu, šalyje turėtų veikti daug koogeneracinių jėgainių, esančių arti savo vartotojų.
Be to, saugiai ir patikimai energetikai būtinos elektros jungtys. Tačiau vien jungtys negali išspręsti skirtumo tarp energijos paklausos ir pasiūlos problemos. J.Klimstra teigia, kad aukštos įtampos linijos negali saugoti energijos. Sudėtingos elektros jungtys sistemą daro tik dar labiau pažeidžiamą. Todėl būtinos energijos saugyklos – pavyzdžiui, vandens rezervuarai, kuro atsargos (pigi saugykla – dujų saugykla).
