Saulės elektrinė veikia ir sutemus
Elektrinės galingumas siekia 377 megavatų, o pagamintos elektros užtenka 140 tūkst. namų ūkių. Tai prilygsta vidutinės gamtinėmis dujomis kūrenamos elektrinės pajėgumui. Šio projekto vertė – 2,2 mlrd. JAV dolerių.
Kaip veikia elektrinė? Dešimtys tūkstančių veidrodžių yra nukreipti į katilus, pilnus vandens. Šiuose katiluose vandens garai įkaitinami iki 740 laipsnių pagal Celsijų. Tai šešis kartus didesnė temperatūra nei verdančio vandens. Aukšto slėgio garai suka turbinas, kurios savo ruožtu gamina elektros energiją.
Kaip veikia elektrinė? Dešimtys tūkstančių veidrodžių yra nukreipti į katilus, pilnus vandens. Šiuose katiluose vandens garai įkaitinami iki 740 laipsnių pagal Celsijų.
Kiekviename iš trijų jėgainės padalinių nuo 100 tūkst. iki 120 tūkst. veidrodžių yra išdėstyti apskritimu aplink bokštą, prilygstantį 45 aukštų pastatui ir ant kurio viršaus įrengtas katilas. Veidrodžiai yra valdomi kompiuteriais, kurie juos sukioja taip, kad jie visada nukreipia saulės spindulius į katilą – 40 metrų aukščio juodos spalvos plieninį stačiakampį.
Panašios jėgainės jau yra ir Jungtinių Arabų Emyratuose ir Ispanijoje.
Ši technologija, vadinama koncentruota saulės šiluma, yra kitokia nei saulės moduliuose, dažniausiai naudojamuose ant namų stogų. Pastarieji saulės šilumą paverčia į elektros energiją cheminės reakcijos būdu.
Sukoncentruotos saulės šilumos technologija leidžia išvengti vieno pagrindinių saulės energijos trūkumo. Kadangi saulė šviečia tik dienos metu, įprastos saulės jėgainės nustoja gaminti elektrą sutemus. Koncentruotos saulės šiluminės elektrinės gali būti pritaikytos saugoti šilumą didelėse talpose, pilnose visiškai išlydytos druskos. Tai leidžia toliau gaminti elektrą keletą valandų po saulėlydžio.
Todėl naujoji elektrinė iš esmės nekuo nesiskiria nuo gamtinių dujų jėgainės, t.y. ji turi galimybę dirbti lanksčiai, kontroliuoti ir tiekti energiją, kai ji yra brangiausia ir labiausiai reikalinga elektros tinkle.
JAV dėmesys – atsinaujinančiai energetikai
„Tai svarbus įvykis atsinaujinančios energetikos plėtrai Šiaurės Amerikoje. Tokio tipo ir dydžio jėgainė sukuria masto ekonomiją“, – įsitikinęs JAV Gamtinių išteklių tarybos vyriausiasis politikos analitikas Carlas Zichella.
Kalifornijoje planuojama atidaryti dar 7 tokias elektrines. Tam projektų vystytoja kompanija „Ivanpah“ gavo 1,6 mlrd. dolerių paskolos garantiją iš JAV federalinio energetikos departamento.
Tai svarbus įvykis atsinaujinančios energetikos plėtrai Šiaurės Amerikoje. Tokio tipo ir dydžio jėgainė sukuria masto ekonomiją.
Tokį saulės energetikos proveržį iš dalies paskatino JAV įstatymai, kuriais siekiama skatinti naudoti atsinaujinančią energiją. Kalifornijoje pagal gubernatoriaus Jerry Browno įsaką, komunalinių paslaugų įmonės nuo 2020 metų vartotojams privalo pateikti ne mažiau nei trečdalį elektros, kuri būtų pagaminta iš saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių šaltinių.
„Kalifornija buvo viena pirmųjų valstijų priėmusi tokią politiką, kuri reikalauja komunalininkus pirkti tam tikrą dalį savo elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių“, – pastebėjo C.Zichella.
Dabar jau maždaug 30 valstijų turi panašius įstatymus, kurie yra žinomi kaip atsinaujinančios energetikos portfelio standartas.
Prieš kurį laiką JAV senatorius Edas Markey pristatė įstatymo projektą, kad kiekviena JAV komunalinių paslaugų įmonė 2025 metais 25 proc. elektros energijos gautų iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Aplinkosaugininkai džiugiai sutiko tokias naujienas, nors regionai, kurie neturi tiek daug vėjo ar saulės, neliko patenkinti, nes tokios taisyklės padidintų mėnesines komunalinių paslaugų sąskaitas vartotojams.
Vieno vėžlio kaina – 55 tūkst. dolerių
Nepaisant didelių saulės elektrinių dykumoje privalumų, naujosios „Ivanpah“ saulės elektrinės vystytojai neišvengė iššūkių. Mohavės dykuma yra viena geriausių vietų saulės energetikai ir yra palyginti netoli tankiai apgyvendintų miestų, pavyzdžiui, Los Andželo, kuriam reikia daug elektros energijos. Tačiau ši dykuma yra ir nykstančių rūšių buveinė.
„Nuo pat pradžių mes žinojome, kad „Ivanpah“ projektas įgyvendintas tokioje vietoje, kurioje gyvena didelis kiekis dykumos vėžlių. Buvo nerimaujama, kad projektas sunaikins dykumų vėžlių buveines“, – sakė biologė Ileene Anderson.
Nuo pat pradžių mes žinojome, kad „Ivanpah“ projektas įgyvendintas tokioje vietoje, kurioje gyvena didelis kiekis dykumos vėžlių. Buvo nerimaujama, kad projektas sunaikins dykumų vėžlių buveines.
Tačiau vėžliai sėkmingai buvo surinkti į specialius narvus, o vėliau perkelti atgal į laukinę gamtą. Daugiau nei 50 vėžlių gimė nelaisvėje.
„Jei atsižvelgsime į visų vėžlių priežiūrą ir stebėseną, tai vienam vėžliui buvo skirta 55 tūkst. dolerių“, – įspūdingas sumas atskleidė vienas projekto dalyvių.
Tačiau įtampa tarp didelių saulės elektrinių statytojų ir gamtosaugininkų neatslūgsta. Neseniai paaiškėjo, kad saulės spinduliai apdegina paukščių plunksnas ir šie žūsta.
Šiuo metu daug dėmesio skiriama, kad elektrinėms statyti būtų parinktos pačios tinkamiausios vietos. Kalifornijoje saulės elektrinių projektams numatyta skirti keletą beveik nedirbamos Mohavės dykumos vietų, kurios itin tinka tiek vėjo, tiek saulės jėgainėms.
Plane taip pat atskiriamos žemės dykumų gyvūnų rūšims. Tikimasi, kad galutinė projekto aplinkosaugos analizė padės rasti racionaliausią sprendimą ir kompromisą tarp projekto vystytojų ir gamtosaugininkų.
