Lietuvos gamtinių dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ su Lenkijos partnere „Gaz-System“ šią savaitę ketina pasirašyti vadinamąją dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos (GIPL) sujungimo sutartį – tai paskutinė sutartis, būtina norint pradėti jo statybą. Netrukus po jos pasirašymo bus skelbiami rangos darbų ir vamzdžių pirkimo konkursai.
„Amber Grid“ Strateginio planavimo ir komunikacijos skyriaus vadovas Danas Janulionis teigė, kad šia sutartimi baigiami parengiamieji darbai ir prasideda statybos darbų etapas.
„Dujotiekių sujungimo sutartis savo esme reiškia galutinį sprendimą investuoti – abi šalys prisiima įsipareigojimus per tam tikrą laiką pastatyti dujotiekį. Kitaip sakant, šita sutartis reiškia, kad baigiasi parengiamųjų darbų etapas ir prasideda statybos darbų etapas. Planuojame sutartį pasirašyti šią savaitę, preliminariai, ketvirtadienį, Infrastruktūros tinklų forumo Kopenhagoje metu“, – BNS sakė D. Janulionis.
Pasak jo, „Amber Grid“ rangos konkursus galbūt paskelbs jau gegužės pabaigoje.
„Šita sutartis įgalina paskelbti pirkimų konkursus. Lenkijos pusė, kiek žinau, pirkimus organizuos per keletą etapų, bent jau vienam etapui planuoja artimiausiu metu skelbti. Mes irgi laukiame tik šitos sutarties pasirašymo, jos įsigaliojimo – iš karto bus skelbiami pirkimai“, – teigė D. Janulionis.
Pasak jo, Europos Komisijos organizuojamame forume Kopenhagoje Lenkijos „Gaz-Sytem“, be kita ko, pasirašys sutartį dėl „Baltic Pipe“ dujotiekio su Danija.
„Čia alternatyvus dujų tiekimo kelias nutiesiamas, ES prasme tai labai rimtas projektas, didinantis nepriklausomybę nuo „Gazprom“, – pridūrė D. Janulionis.
Dujotiekių sujungimo sutartį „Amber Grid“ ir „Gaz-System“ pasirašys po to, kai praėjusią savaitę „Amber Grid“, Latvijos „Conexus Baltic Grid“, Estijos „Elering“ ir Lenkijos „Gaz-System“ pasirašė svarbią projekto įgyvendinimui sąnaudų paskirstymo sutartį.
Remiantis Europos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) 2014 metų sprendimu, Baltijos šalys Lenkijai turėtų padengti 85,8 mln. eurų sąnaudų, iš kurių 54,9 mln. eurų sumokės Lietuva (pusę sumos skirs ES), 29,4 mln. eurų – Latvija, 1,5 mln. eurų – Estija.
D. Janulionis teigė, kad sąnaudų padengimo Lenkijai proporcijos išliks tokios, kokias nurodė ACER, bet realiai sumos gali būti mažesnės, taigi, ir Lietuva Lenkijai turės sumokėti mažiau.
„Proporcijos užfiksuotos ACER sprendimu, tačiau mokėtina suma gali keistis, jeigu investicijos Lenkijos pusėje bus mažesnės. Suma gali tik mažėti, didesnė negali būti. Pasikeitė (dujotiekio – BNS) maršrutas Lenkijos teritorijoje po to, kai ACER buvo priėmęs sprendimus, taip pat sumažėjo infrastruktūros projekte Lenkijos pusėje (...) – tikėtina, kad bus mažesnė pinigų suma“, – sakė D. Janulionis.
Pasak jo, konkrečios investicijų sumos turėtų paaiškėti, pasibaigus rangos konkursams Lenkijoje.
Lenkija 2016 metų rugsėjį pareiškė ketinanti dėl aplinkosaugos reikalavimų keisti dujotiekio trasą ir ją tiesti iki kitos kompresorių stoties Holovčyce, netoli Baltarusijos sienos – pastaroji nuo Rembelščyznos, iki kurios buvo planuota ankstesnė trasa, nutolusi apie 150 kilometrų ir yra arčiau Lietuvos.
Po šio Lenkijos sprendimo „Amber Grid“ 2016 metų spalį nutraukė dujotiekio rangovo ir vamzdžių pirkimo konkursus.
Lenkijos energetikos ministras Krzysztofas Tchorzewskis (Kšištofas Tchuževskis) kovo pradžioje BNS sakė, kad GIPL statyba Lenkijoje turėtų prasidėti 2019 metais.
Anksčiau skaičiuota, kad bendra GIPL vertė siekia beveik 560 mln. eurų, investicijos vien Lietuvoje, kur numatoma nutiesti 177 kilometrus dujotiekio, siektų 136 mln. eurų.
Pagal 2015 metais „Amber Grid“ ir „Gaz-System“ su ES Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) pasirašytą sutartį, kuri 2017-ųjų pradžioje pakoreguota, projektui skirta iki 295,4 mln. eurų ES paramos, iš jų Lietuvai – statybos darbams iki 58 mln. eurų, o dar 27,5 mln. eurų – kompensuoti Lenkijai.
Projekto įgyvendinimas pagal sutartį pratęstas 2,5 metų – iki 2021 metų pabaigos.
