Sprendimas argumentuotas tarpvalstybinio elektros perdavimo sąnaudų neapibrėžtumu.
Iki šiol Lietuvoje bei Latvijoje sudarytos tiekimo sutartys toliau galios, teigiama pranešime.
Sprendimą stabdyti naujų sutarčių sudarymą paskatino trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo tinklų operatorių „Elering“, „Augstsprieguma Tinks“ ir „Litgrid“ bendras susitarimas nuo birželio 3 dienos atsisakyti galimybės iš anksto fiksuoti elektros perdavimo Estijos ir Latvijos pasienyje išlaidas, jas nustatant kiekvienai kitai dienai. Dėl šios priežasties susiklostė situacija, kai nė vienas elektros tiekėjas šiauriau Latvijos nežino, kiek kainuos ilgalaikės elektros perdavimo Latvijos ir Lietuvos pasienyje paslaugos, klientams Latvijoje ir Lietuvai pageidaujant elektrą pirkti fiksuota kaina.
Nors klientai Latvijoje ir Lietuvoje gali elektros energiją pirkti biržos kaina, praktiškai to nėra – fiksuotos kainos pageidauja 96 proc. „Eesti Energia“ klientų Latvijoje ir 100 proc. – Lietuvoje.
„Eesti Energia“ teigia, jog toliau tieks elektrą fiksuota kaina pietų kryptimi tik tada, kai išnyks rizikos dėl elektros perdavimo sąnaudų Estijos ir Latvijos pasienyje.
Šio mėnesio pradžioje Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministras Juhanas Partsas nusiuntė griežtą laišką Lietuvos ir Latvijos kolegoms, kuriame priekaištauta, jog Lietuva ir Latvija neva nesilaiko susitarimo atverti elektros rinkas.
Reaguodamas į tai Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius atsakė, kad sklandžiai veikti bendrai Baltijos šalių elektros rinkai trukdo nepakankamos jungtys su Skandinavija bei silpnos elektros linijos tarp Estijos ir Latvijos.
