Sekite 15min Google
Nenustojama kalbėti ir apie drastiškai augančias šildymo kainas, kurios kai kuriuose rajonuose bus ir 50 proc. didesnės nei prieš metus. Ir kol vidutinė šalies infliacija yra svarbi ekonomistams, ruošiantis šiam artėjančiam nepigiam sezonui daug svarbiau žinoti, kiek papildomų eurų jis vidutiniškai kainuos kiekvienai Lietuvos šeimai.
Priminti, kodėl mes dar kartą esame pakliuvę į šiandienos energijos krizę, tikriausiai jau nėra prasmės. Jau septynis mėnesius tęsiasi konfliktas Artimuosiuose Rytuose, kuris sutrikdė naftos, jos perdirbtų produktų, suskystintų gamtinių dujų tiekimo grandines pasaulyje. Situaciją energijos rinkose blogina ir sumažėję naftos perdirbimo pajėgumai Rusijoje (dėl Ukrainos atakų), Kinijos (nuo liepos švelnėjantys) ir Rusijos dyzelino eksporto ribojimai.
Be to, Europos Sąjungos dujų saugyklų užpildymas yra istoriškai žemas, todėl ES atsakingi pareigūnai jau ragina šalis riboti paklausą, t.y. taupyti energijos išteklius. Jei iki šiol mes energijos krizę matėme tik kaip siejamą su kainomis, tai dabar iki mūsų gali atsiristi dar ir išteklių trūkumo krizė. Galiausiai, laukiame maisto kainų brangimo bangos (kuri, laimei, dar neatsirito, bet po truputį ritasi link mūsų), o Europos centrinis bankas, siekdamas suvaldyti infliaciją euro zonoje, vėl pradėjo didinti palūkanų normas.
Klausimas paprastas ir svarbus kiekvienam: ar dar kvėpuosime ateinančio šildymo sezono pabaigoje ir kiek vis tik reikia planuoti papildomų išlaidų būtiniausioms reikmėms?
Artėjantis šildymo sezonas truks septynis mėnesius nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. Taigi bandome suskaičiuoti, kiek skirtingų pajamų šeimoms kainuos papildomos išlaidos dėl pagrindinių prekių ir paslaugų brangimo – t. y. būtiniausių, kurių žmonės negali lengvai atsisakyti, prekių ir paslaugų krizė.
Tarkime, palyginkime tris namų ūkius, kuriuose du žmonės uždirba po minimalų mėnesinį (mažesnių pajamų namų ūkis), vidutinį (vidutinių pajamų namų ūkis) ir aukštesnį nei vidutinį atlyginimą (didesnių pajamų namų ūkis; žr. lentelę). Darant prielaidas apie vidutinį jų turimo būsto dydį, išlaidas šilumos energijai, elektrai, degalams (dyzelinui) ir maistui bei minimų prekių metinius kainų pokyčius, galima apskaičiuoti viso šilumos sezono (7 mėn.) papildomas išlaidas skirtingų pajamų namų ūkiams.
Jei prognozuojama, kad šildymo kainos šį sezoną bus apie 13–25 proc. didesnės, elektros kainos – iki 20 proc., dyzelino kainos jau yra apie 50 proc. didesnės, o maisto kainos, tarkime, kiltų ribotai – tik 3 proc. (čia kuklus vertinimas), tada mažesnių pajamų namų ūkis artėjančiam sezonui turi galvoti ir nusimatyti 660 eurų didesnes išlaidas būtiniausioms prekėms, vidutinių pajamų – 1027 eurus, didesnių pajamų – ir net 1784 eurus. Čia, žinoma, jei namų ūkiai nekeistų savo vartojimo įpročių ir jokios energijos kainų mažinimo priemonės būtų netaikomos.
Kitais žodžiais sakant, žinant, kad Lietuvoje žmonės Kalėdų stalui išleidžia (priklausomai nuo pajamų) nuo 100 iki 250 ir daugiau eurų, o Velykų stalui 50–200 eurų, vadinasi, mažesnių pajamų namų ūkiai jau prarado šių metų Kalėdų ir Velykų stalus ir klausimas, ko dar gali tekti atsisakyti, idant būtų subalansuotos šių metų tik būtiniausios išlaidos.
Ir čia tik labai menka viso problemos paveikslo dalis. Lietuvoje tik apie 60 proc. namų ūkių sudaro du asmenys. Šalyje daug ir daugėja namų ūkių, kuriuose gyvena vienas asmuo, vadinasi, ir pajamos yra tik vieno asmens. Tokiu atveju papildomos išlaidos šildymui ir degalams tampa sunkiai pakeliama finansine našta.
Taigi, šiais metais Kalėdas tikrai vagia energijos kainų Grinčas ir jį sustabdyti net pritaikius nacionalines priemones gali būti sudėtinga.
