„Kad būtų galima pasinaudoti visais likvidžios ir konkurencingos rinkos teikiamais pranašumais, būtina didinti ES dujų rinkos skaidrumą. Siekdama spręsti šią sistemos pažeidžiamumo problemą, Komisija siūlo rengiant tiekimo saugumo priemones laikytis nebe nacionalinio, o regioninio požiūrio“, – rašoma EK pranešime spaudai.
Dujų tiekimo saugumo reglamentas numato, kad bus sukurtos devynios regioninė zonos. Kiekvienos zonos šalys pasidalins atsakomybe už strateginių dujų atsargų kaupimą ir dujotiekių infrastruktūros tarp valstybių plėtrą.
Lietuva vienoje zonoje už dujų tiekimo saugumą bus atsakinga kartu su Latvija, Estija bei Suomija. Į antrą zoną patenka Vokietija, Lenkija, Čekija ir Slovakija, į trečią – Austrija, Italija, Vengrija, Slovėnija ir Kroatija, o į ketvirtą – Bulgarija, Graikija ir Rumunija.
Lietuva vienoje zonoje už dujų tiekimo saugumą bus atsakinga kartu su Latvija, Estija bei Suomija.
Taip pat reglamente pristatomas ir „solidarumo principas“, kai kaimyninės šalys turės padėti viena kitai dujų tiekimo krizės metu ir tiekti dujas namų ūkiams bei svarbiausiems socialinių paslaugų tiekėjams, pavyzdžiui, ligoninėms.
Šiuo reglamentu siekiama išvengti 2006 ir 2009 metų dujų tiekimo krizių pasikartojimų, kai dėl dujų iš Rusijos tiekimo sutrikimų kai kuriose Europos šalyse dėl nepakankamų dujų atsargų kilo sunkumų.
Siekia skaidrini ES šalių energijos sutartis su kitomis valstybėmis
EK, siekdama skaidrių Europos Sąjungos (ES) šalių susitarimų su trečiosiomis šalimis dėl energijos šaltinių tiekimo ir bendradarbiavimo energijos srityje, taip pat siūlo prieš pasirašant sutartis informaciją apie jas pateikti EK.
„ES turi užtikrinti, kad jos valstybių narių ir trečiųjų šalių pasirašyti susitarimai, svarbūs ES dujų tiekimo saugumui, būtų skaidresni ir visiškai atitiktų ES teisę. Tuo tikslu nustatomas reikalavimas Komisijai vykdyti ex-ante (išankstines – BNS) atitikties patikras. Toks ex-ante vertinimas suteikia galimybę patikrinti susitarimų atitiktį konkurencijos taisyklėms ir energijos vidaus rinkos teisės aktams prieš susiderant dėl jų sudarymo ir prieš juos pasirašant bei patvirtinant“, – rašoma EK pranešime spaudai.
Naujai pasiūlytame EK sprendime numatoma, kad ES šalys narės turėtų patekti visą informaciją apie sutartis, kurios būtų svarbios bendrijos energijos tiekimui.
Naujai pasiūlytame EK sprendime numatoma, kad ES šalys narės turėtų patekti visą informaciją apie sutartis, kurios būtų svarbios bendrijos energijos tiekimui. Panašus sprendimas jau buvo priimtas 2012 metais, tačiau jis buvo per silpnas kovoti su sutartimis, kurios neatitikdavo ES įstatymų, nes informacija būdavo pateikiama po sutarties pasirašymo.
Naujame pasiūlyme norima, kad informacija būtų teikiama prieš pasirašant sutartis. Priėmus naująjį sprendimą EK turės būti informuota apie visus žingsnius, susijusius su derybomis ir sutarties sudarymą tarp ES šalės narės ir trečiosios valstybės energijos išteklių tiekime ar bendradarbiavime. Po sprendimo priėmimo EK taip pat iš naujo peržvelgtu jau egzistuojančias sutartis.
EK duomenimis, šiuo metu egzistuoja 124 pasirašytos sutartys. 60 proc. yra bendro pobūdžio bendradarbiavimo sutartys, o 40 proc. – energijos šaltinių tiekimo sutartys. EK jau yra išreiškusi abejones dėl 17 sutarčių. Priėmus sprendimą ji galėtų liepti šias sutartis koreguoti.
Norint, kad reglamentas įsigaliotų, jį turės patvirtinti ES Taryba ir Europos Parlamentas.
