Rugpjūčio pabaigoje per Lietuvą praūžusi audra parodė, kad tai nėra teorinis scenarijus. Vienu metu be elektros buvo likę daugiau kaip 268 tūkst. vartotojų, o dalyje vietovių gedimų šalinimas užtruko ne valandas, bet dienas. Panašaus masto audra šalį buvo užklupusi ir 2024 metais. Negalime žinoti, kada pasikartos kitas didelis tiekimo sutrikimas, tačiau jau žinome, kad jis gali paliesti ne pavienę sodybą, o ištisus regionus.
Po tokių įvykių elektros generatorių paklausa šokteli keliasdešimt kartų. Tuomet perkama skubiai, dažnai žiūrint tik į didžiausią ant korpuso užrašytą skaičių. Tai viena dažniausių klaidų. Geras generatorius nėra tas, kuris turi daugiausia kilovatų. Geras yra tas, kuris atitinka realius namų poreikius, saugiai tiekia elektrą pasirinktiems prietaisams ir užsiveda tada, kai jo iš tiesų prireikia.
Trumpai, kas straipsnyje:
- Kokios galios dažniausiai reikia? 2-3 kW gali pakakti šviesai, ryšiui, katilo automatikai ir šaldytuvui; 5-6 kW suteikia daugiau laisvės siurbliui bei keliems prietaisams. Visada įvertinkite paleidimo šuolius.
- Ką maitinti pirmiausia? Pirmiausia – šildymo sistemos valdymas, šaldytuvas, vandens siurblys, šviesa, ryšys ir apsauga. Boileris, kaitlentė ir elektrinis šildymas galią išnaudoja greitai.
- Inverterinis ar įprastas? Inverterinis dažniausiai labiau tinka jautriai elektronikai ir tylesniam darbui mažesne apkrova, o įprastas modelis su AVR – įrankiams bei varikliams.
- Kokį kurą rinktis? Benzininis – retam naudojimui, benzininis-dujinis – kuro pasirinkimo lankstumui, o dyzelinis – ilgam ir dažnam darbui.
- Vienfazis ar trifazis? Daugumai namų prietaisų reikia 230 V. 400 V modelį rinkitės tik turėdami konkrečią trifazę įrangą.
- Kaip prijungti saugiai? Generatorius turi veikti lauke. Namo grandinėms reikia perjungiklio ir elektriko įrengtos schemos – jungti generatorių į rozetę negalima.
Generatorius jau tampa valstybės atsparumo plano dalimi
Kad elektros tiekimo sutrikimų rizika vertinama rimtai, rodo ir valstybės planai. Rugsėjo 16 dieną Vyriausybė patvirtino elektros tinklo, ryšio ir vandens tiekimo atsparumo didinimo priemonių planą, kurį ketinama įgyvendinti iki 2030 metų. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad dabar ESO rezerve esantys maždaug 200 generatorių yra per mažas skaičius ir jų turėtų būti tūkstančiai.
Plane numatoma, kad iš viso Lietuvoje galėtų prireikti iki 40 tūkst. mažųjų generatorių ir jų priedų. Jie būtų paskirstomi per savivaldybes bei seniūnijas, pirmiausia atokioms ir sunkiau pasiekiamoms vietovėms, kuriose elektros tiekimo atkūrimas gali užtrukti ilgiausiai. Valstybė taip pat kelia tikslą per 72 valandas atkurti tiekimą bent 75 proc. nukentėjusių vartotojų, o likusius laikinai aprūpinti generatoriais. Tai yra viso maždaug 0,5 mlrd. eurų vertės atsparumo plano dalis, kartu su oro linijų kabeliavimu, pavojingų medžių šalinimu ir papildomomis remonto brigadomis.
Tai nereiškia, kad kiekvienam namui būtinas nuosavas generatorius. Tačiau sodyboje ar individualiame name, kuriame nuo elektros priklauso vanduo, šildymas ar kita svarbi įranga, rezervinis maitinimo šaltinis gali būti ne patogumo prekė, o apgalvota saugumo priemonė.
Kas yra elektros generatorius ir ką jis iš tiesų daro?
Paprasčiausiai tariant, elektros generatorius kuro energiją paverčia elektra. Benzininis ar dyzelinis variklis suka generatoriaus dalį, o ši pagamina elektros srovę, kurią galima tiekti įrenginiams.
Nešiojamą generatorių galima naudoti dviem pagrindiniais būdais. Pirmasis – tiesiogiai prijungti kelis būtinus prietaisus tinkamais lauko sąlygoms skirtais ilginamaisiais laidais. Antrasis – per specialiai įrengtą perjungimo sistemą maitinti iš anksto parinktas namo elektros grandines. Pastarasis sprendimas patogesnis, tačiau jį turi suprojektuoti ir įrengti kvalifikuotas elektrikas. Savavališkai jungti generatorių į namo rozetę negalima.
Generatorius taip pat nėra neribotos galios maža elektrinė. Jis gali laikinai palaikyti svarbiausias funkcijas, tačiau bandymas vienu metu maitinti elektrinę viryklę, boilerį, šilumos siurblį, vandens siurblį ir visus kitus namų prietaisus dažnai baigiasi perkrova. Todėl pasirinkimas prasideda ne nuo katalogo, o nuo sąrašo.
Pirmiausia nuspręskite, kas dingus elektrai privalo veikti
Surašykite prietaisus ir padalykite juos į tris grupes.
Pirmoje grupėje turėtų būti būtini įrenginiai: šildymo katilo automatika ir cirkuliacinis siurblys, šaldytuvas ar šaldiklis, vandens gręžinio siurblys, keli šviestuvai, interneto maršrutizatorius, apsaugos sistema ir, jei reikia, medicinos įranga.
Antroje grupėje – prietaisai, kuriuos būtų patogu naudoti trumpai ir ne vienu metu: elektrinis virdulys, mikrobangų krosnelė, kavos aparatas, elektriniai įrankiai ar skalbyklė.
Trečioje grupėje lieka didelės galios vartotojai: elektrinis boileris, orkaitė, kaitlentė, elektriniai šildytuvai, sauna, elektromobilio įkroviklis ir dalis šilumos siurblių. Mažo ar vidutinio generatoriaus atveju jų dažniausiai teks atsisakyti arba naudoti tik pagal labai aiškų apkrovos planą.
Toks skirstymas greitai parodo, ar Jums reikia avarinio maitinimo keliems svarbiausiems prietaisams, ar norite palaikyti didesnę namo dalį. Tai du skirtingi tikslai ir jiems gali reikėti visiškai skirtingos įrangos.
Šis trumpas palyginimas padeda susiaurinti pasirinkimą dar prieš skaičiuojant konkrečią galią:
| Ką planuojama maitinti? | Ką būtina įvertinti? | Dažniausia pasirinkimo kryptis |
| Apšvietimą, maršrutizatorių ir telefonus | Bendrą nuolatinę galią ir nedidelį rezervą | Kompaktiškas inverterinis generatorius |
| Šaldytuvą, šaldiklį ir katilo automatiką | Paleidimo galią ir įtampos stabilumą | Inverterinis arba AVR turintis generatorius |
| Vandens siurblį ar elektrinius įrankius | Didesnę variklio paleidimo srovę | Generatorius su pakankamu galios rezervu |
| Kelias namo elektros grandines | Vienu metu veikiančius prietaisus ir 230/400 V poreikį | Elektriko įrengta perjungimo sistema |
Kaip apskaičiuoti reikalingą generatoriaus galią?
Ant generatoriaus paprastai nurodomos dvi galios. Vardinė, arba darbinė, galia rodo, kokią apkrovą įrenginys gali tiekti nuolat. Didžiausia galia skirta trumpam apkrovos šuoliui. Rinktis vien pagal didžiausią galią yra klaida, nes ji nereiškia, kad tokiu režimu generatorius galės dirbti kelias valandas.
Pirmiausia sudėkite vienu metu veiksiančių prietaisų darbinę galią. Ją rasite prietaiso lentelėje, instrukcijoje arba techniniame aprašyme. Tuomet atskirai įvertinkite paleidimo srovę. Variklius ir kompresorius turintys prietaisai – šaldytuvai, šaldikliai, vandens siurbliai ar kai kurie įrankiai – paleidimo momentu trumpam gali pareikalauti kelis kartus daugiau galios nei veikdami įprastai.
Tarkime, namuose vienu metu veikia 150 W katilo automatika, 200 W šaldytuvas, 100 W apšvietimas bei ryšio įranga ir 1 000 W vandens siurblys. Nuolatinė apkrova būtų apie 1 450 W. Tačiau jeigu siurbliui paleisti trumpam reikia 3 000 W, tuo momentu bendra apkrova gali siekti apie 3 450 W. Vadinasi, 2 kW generatorius netiks, nors paprasta darbinių galių suma iš pirmo žvilgsnio atrodo mažesnė.
Prie apskaičiuotos darbinės galios verta palikti bent maždaug 20 proc. rezervą. Generatorius neturėtų visą laiką veikti ties savo riba. Taip lieka vietos nenumatytam prietaisui, paleidimo šuoliams, o pats įrenginys dirba stabiliau. Vis dėlto galutinį pasirinkimą reikia tikrinti pagal konkretaus generatoriaus vardinę ir didžiausią galią bei konkrečių prietaisų gamintojų duomenis.
Ką praktiškai galima maitinti skirtingos galios generatoriumi?
2 kW generatorius dažniausiai tinka nedideliam avariniam rinkiniui: apšvietimui, ryšio įrangai, katilo automatikai ir vienam šaldymo prietaisui, jeigu jų paleidimo galios telpa į generatoriaus ribas. Elektrinis virdulys ar šildytuvas jau gali užimti beveik visą jo galią.
3 kW generatorius suteikia daugiau laisvės ir dažnai pasirenkamas svarbiausioms namo funkcijoms palaikyti. Tačiau net ir su juo reikia valdyti apkrovą: pavyzdžiui, nejungti didelės galios virtuvės prietaiso tuo metu, kai paleidžiamas siurblys.
5–6 kW generatorius gali maitinti platesnį būtinų prietaisų rinkinį, didesnį siurblį ar kai kuriuos elektrinius įrankius. Tai dar nereiškia, kad galima be atrankos įjungti visą elektrinį namą. Šildymas elektra ir vandens ruošimas labai greitai sunaudoja turimą galią.
8–12 kW ir galingesni generatoriai gali būti skirti didesnei namo daliai, ūkiui ar dirbtuvėms, tačiau kartu auga kuro sąnaudos, svoris, triukšmas ir įrengimo reikalavimai. Didesnė galia savaime nepadaro pasirinkimo geresnio.
Kai jau turite būtinų prietaisų sąrašą ir preliminarų galios skaičiavimą, Toolsta elektros generatorių pasirinkime modelius verta lyginti pirmiausia pagal vardinę galią, o ne vien pagal kainą ar didžiausią ant korpuso nurodytą skaičių. Kiti svarbūs skirtumai – elektros stabilizavimo technologija, kuro tipas ir fazių skaičius – aptariami toliau.
Inverterinis ar paprastas generatorius?
Svarbu atskirti du klasifikavimo kriterijus: benzininis, benzininis–dujinis ir dyzelinis nusako kuro rūšį, o inverterinis ar įprastas – elektros formavimo technologiją. Todėl inverterinis generatorius gali būti benzininis arba benzininis–dujinis. Šis skirtumas svarbus, nes šiuolaikiniuose namuose daug jautrios elektronikos. Įprastas generatorius elektrą gamina tiesiogiai, o variklis paprastai turi išlaikyti nustatytas apsukas. Modeliai su AVR sistema automatiškai reguliuoja įtampą ir padeda sumažinti jos svyravimus. Jie dažnai pasirenkami siurbliams, įrankiams ir kitoms didesnėms apkrovoms.
Inverterinis generatorius pagamintą elektrą papildomai apdoroja elektroniniu būdu. Jo išėjimo įtampa paprastai būna stabilesnė ir tinkamesnė katilo automatikai, kompiuteriams, ryšio įrangai bei kitai jautriai elektronikai. Variklio apsukos gali prisitaikyti prie apkrovos, todėl esant mažesniam poreikiui toks generatorius dažnai dirba tyliau ir taupiau.
Tačiau inverterinis nereiškia automatiškai geriausias visais atvejais. Tokie modeliai paprastai kainuoja daugiau, o didelės galios pasirinkimas gali būti siauresnis. Jeigu generatorius pirmiausia bus naudojamas statybiniams įrankiams ar galingiems varikliams, kokybiškas įprastas modelis su tinkamai parinkta galia ir AVR gali būti racionalesnis. Svarbu suprasti ir tai, kad AVR nėra tas pats, kas inverterinė technologija: AVR stabilizuoja įtampą, bet savaime negarantuoja tokios pačios elektros kokybės.
Trys pasirinkimai skirtingiems elektros poreikiams
„Toolsta“ teigimu, daugiausia pirkėjų dėmesio sulaukia trys skirtingos galios inverteriniai generatoriai. „Scheppach SG3500i“, kurio darbinė galia siekia 3 kW, gali būti racionalus pasirinkimas baziniam avariniam rinkiniui – apšvietimui, ryšio įrangai, katilo automatikai ir šaldytuvui, jeigu bendra apkrova bei prietaisų paleidimo šuoliai neviršija generatoriaus ribų. „Scheppach SG7000i“ siūlo 6 kW darbinę galią ir elektrinį paleidimą, todėl labiau tinka, kai vienu metu reikia maitinti daugiau prietaisų arba didesnę paleidimo srovę turinčią įrangą. „Könner & Söhnen KS 4000iEG S“ išsiskiria galimybe veikti benzinu arba suskystintomis dujomis – toks kuro pasirinkimo lankstumas gali būti naudingas užsitęsus elektros tiekimo sutrikimui. Vis dėlto net ir šiuos dažniau pasirenkamus modelius reikia vertinti pagal konkrečią apkrovą, o ne vien pagal galios skaičių ar populiarumą.
Benzininis, benzininis–dujinis ar dyzelinis generatorius?
Benzininiai generatoriai dažniausiai yra lengvesni, pigesni ir paprasčiau transportuojami. Jie logiški, kai generatorius naudojamas retkarčiais, kelias valandas per elektros sutrikimą, sodyboje ar atliekant darbus ten, kur nėra tinklo.
Benzininiai–dujiniai generatoriai gali veikti benzinu arba suskystintomis naftos dujomis (SND). Toks sprendimas suteikia daugiau lankstumo užsitęsus elektros tiekimo sutrikimui, tačiau būtina įvertinti, kad veikiant dujomis kai kurių modelių pasiekiama galia gali būti mažesnė. Todėl reikia tikrinti konkretaus gamintojo nurodytą galią naudojant kiekvieną kuro rūšį.
Dyzeliniai generatoriai paprastai būna sunkesni ir brangesni, tačiau geriau tinka ilgesniam bei dažnesniam darbui ir didesnėms apkrovoms. Dėl to juos dažniau renkasi ūkiai, dirbtuvės ar objektai, kuriuose rezervinio maitinimo gali reikėti ilgą laiką.
Kuro tipas nėra vien ekonomijos klausimas. Reikia įvertinti, kokį kurą galite saugiai laikyti, kaip dažnai generatorių naudosite, ar šaltu oru galėsite jį patikimai paleisti ir kur bus atliekama techninė priežiūra. Retai naudojamas dyzelinis generatorius nebūtinai bus geresnis už tinkamai prižiūrimą benzininį vien todėl, kad dyzelinas siejamas su profesionalia technika.
Trumpai palyginus pagrindinius kuro pasirinkimus:
| Kuro tipas | Kada dažniausiai tinka? | Ką svarbu įvertinti? |
| Benzininis | Retiems elektros sutrikimams, sodybai ir trumpesniems darbams | Ilgai dirbant kuro sąnaudos gali būti didesnės |
| Benzininis–dujinis | Kai svarbus dviejų kuro rūšių pasirinkimas ir lankstumas | Veikiant dujomis kai kurių modelių galia gali būti mažesnė |
| Dyzelinis | Dažnam, ilgesniam darbui ir didesnėms nuolatinėms apkrovoms | Didesnis svoris, kaina, triukšmas ir priežiūros reikalavimai |
Vienfazis ar trifazis: vieta, kur suklystama labai dažnai
Dauguma buitinių prietaisų Lietuvoje naudoja 230 V vienfazę elektrą. Trifazis 400 V generatorius reikalingas tada, kai turite konkrečią trifazę įrangą arba namo rezervinio maitinimo schema iš tiesų suprojektuota trims fazėms.
Svarbu žinoti, kad trifazio generatoriaus bendra galia pasiskirsto tarp fazių. Pavyzdžiui, iš 6 kW trifazio generatoriaus paprastai negalėsite paimti visų 6 kW per vieną 230 V fazę. Leistina apkrova vienai fazei gali būti tik maždaug trečdalis bendros galios, be to, reikia laikytis gamintojo nustatyto fazių balanso. Todėl buitiniam naudojimui neteisingai pasirinktas trifazis generatorius kartais duoda mažiau naudos nei mažesnės bendros galios vienfazis modelis.
Jeigu nežinote, ar Jums reikia vienfazio, ar trifazio įrenginio, atsakymo nereikėtų spėti pagal namo elektros įvadą. Pirmiausia reikia nustatyti, kokias konkrečias grandines ir prietaisus norėsite maitinti.
Ar verta rinktis generatorių su starteriu ir automatiniu paleidimu?
Rankinis paleidimas yra paprastas ir patikimas, tačiau didesnį variklį užvesti virve ne visiems patogu. Elektrinis starteris leidžia generatorių paleisti rakteliu ar mygtuku. Tai ypač naudinga vyresniam žmogui, esant šaltam orui arba kai generatorių gali tekti užvesti naktį.
Automatinis paleidimas, dažnai žymimas ATS, yra kitas lygis. Suderinama sistema aptinka tinklo dingimą, paleidžia generatorių ir perjungia apkrovą. Atsiradus tinklo elektrai, ji apkrovą grąžina ir generatorių išjungia. Toks sprendimas aktualus, kai negali sustoti šildymo, vandens, apsaugos ar kita svarbi sistema.
Vien užrašo „su automatiniu paleidimu“ neužtenka. Generatorius, valdymo blokas, namo skydas ir perjungimo įranga turi būti tarpusavyje suderinti. Sistemą turi projektuoti specialistas. Taip pat reikia prižiūrėti starterio akumuliatorių, nes išsikrovęs akumuliatorius gali paversti automatinį generatorių labai neautomatiniu būtent tada, kai jo prireikia.
Ar tylus elektros generatorius tikrai būna tylus?
Visi vidaus degimo variklį turintys generatoriai skleidžia garsą. Žodis „tylus“ dažniausiai reiškia, kad modelis turi uždarą, garsą slopinantį korpusą, inverterinę technologiją ir mažesnėmis apkrovomis gali sumažinti variklio apsukas. Tai didelis skirtumas sodyboje, gyvenamajame kvartale ar naudojant generatorių naktį, tačiau visiškos tylos nebus.
Lyginant triukšmo rodiklius, būtina žiūrėti, kokiu atstumu ir kokia apkrova jie išmatuoti. Du vienodi decibelų skaičiai gali būti nepalyginami, jeigu vienas matuotas prie nedidelės apkrovos ir didesniu atstumu. Triukšmą galima sumažinti tinkamai parinkus vietą, tačiau generatoriaus negalima uždaryti į savadarbę nevėdinamą dėžę ar sandėliuką. Tai didina perkaitimo, gaisro ir apsinuodijimo smalkėmis riziką.
Koks generatorius geriausias namams?
Vieno geriausio modelio visiems nėra. Patikimas pasirinkimas prasideda nuo kelių praktinių patikrų:
| Ką patikrinti prieš perkant? | Kodėl tai svarbu? |
| Vardinę, o ne tik didžiausią galią | Ji parodo, kokią apkrovą generatorius gali tiekti nuolat |
| Didžiausio variklį turinčio prietaiso paleidimo galią | Varikliai ir kompresoriai įjungimo metu trumpam pareikalauja daugiau energijos |
| Vienfazės ar trifazės išvesties poreikį | 400 V nėra automatiškai geriau – pasirinkimas priklauso nuo naudojamos įrangos |
| Inverterinę technologiją arba AVR sistemą | Įtampos stabilumas ypač svarbus jautresnei elektronikai |
| Veikimo laiką, kuro sąnaudas ir bako talpą | Tai lemia, kaip dažnai reikės stabdyti generatorių ir papildyti kurą |
| Triukšmo matavimo sąlygas | Vien decibelų skaičiaus neužtenka, jei nenurodytas atstumas ir apkrova |
| Apsaugas, atsarginių dalių ir remonto galimybes | Generatorius turi būti ne tik nupirktas, bet ir prižiūrimas |
| Svorį, paleidimo būdą ir valdymą | Įrenginį turite gebėti perkelti, užvesti ir saugiai naudoti patys |
Generatoriaus kaina priklauso ne tik nuo kilovatų. Ją didina inverterinė technologija, uždaras korpusas, elektrinis starteris, ATS galimybė, kokybiškesnis variklis, apsaugos ir aptarnavimo infrastruktūra. Pigiausias generatorius, kuris nepaleidžia vandens siurblio arba neturi remonto galimybės, nėra sutaupymas. Kita vertus, permokėti už galią, kurios niekada nenaudosite, taip pat nėra racionalu.
Saugus naudojimas svarbiau už bet kurią techninę savybę
Net teisingai pasirinktas generatorius tampa pavojingas, jeigu naudojamas netinkamai.
Generatorius su vidaus degimo varikliu turi veikti tik lauke, gerai vėdinamoje vietoje, toliau nuo durų, langų ir vėdinimo angų, o išmetamosios dujos turi būti nukreiptos nuo pastato. Jo negalima naudoti namo viduje, rūsyje, garaže, uždarame balkone ar net garaže su atidarytais vartais. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, todėl patalpose verta turėti veikiančius anglies monoksido detektorius.
Generatorių reikia saugoti nuo lietaus ir stovinčio vandens, tačiau neuždengti taip, kad būtų ribojamas aušinimas ar kauptųsi išmetamosios dujos. Kurą galima pilti tik išjungus ir atvėsinus variklį. Degalai turi būti laikomi jiems skirtose talpose, atokiau nuo šilumos ir uždegimo šaltinių.
Prietaisai tiesiogiai jungiami tik tinkamos galios, įžemintais ir lauko sąlygoms skirtais laidais. Norint maitinti namo instaliaciją, būtinas tinklo ir generatoriaus šaltinius patikimai atskiriantis perjungiklis bei profesionaliai įrengta schema. Vadinamasis atgalinis maitinimas, kai generatorius savadarbiu laidu jungiamas į rozetę, gali paduoti įtampą į išorinį tinklą, mirtinai sužaloti liniją remontuojančius darbuotojus, sukelti gaisrą ir sugadinti įrangą.
Kuro generatorius nėra tinkamas sprendimas daugiabučio butui, jeigu nėra saugios, gamintojo reikalavimus atitinkančios lauko vietos. Tokiu atveju trumpiems sutrikimams daug saugesnė alternatyva gali būti įkrovimo stotelė su baterija, išorinės baterijos, akumuliatoriniai šviestuvai ir iš anksto sudarytas būtinų prietaisų planas.
Generatorius turi būti paruoštas dar iki dingstant elektrai
Nusipirkus generatorių nereikėtų jo palikti neatidarytoje dėžėje iki kitos audros. Pirmą kartą susipažinti su paleidimu tamsoje ir lyjant yra prastas planas.
Įrenginį verta išbandyti iš anksto su realia, bet saugiai prijungta apkrova. Reikia žinoti, kur jis bus statomas, kokių laidų reikės, kurie prietaisai bus jungiami pirmiausia ir ko vienu metu naudoti negalima. Šią trumpą paleidimo seką naudinga užrašyti ir laikyti prie generatoriaus instrukcijos.
Periodiškai patikrinkite alyvą, filtrus, uždegimo žvakę, starterio akumuliatorių ir kuro būklę pagal gamintojo nurodymus. Generatorius, kuris metus nebuvo paleistas ir stovi su pasenusiu kuru, nėra patikimas rezervas. Taip pat verta turėti tinkamų laidų, būtiniausių eksploatacinių medžiagų, žibintuvėlį ir veikiantį smalkių detektorių.
Pastaroji audra priminė paprastą dalyką: atsarginio elektros šaltinio reikia ne tada, kai parduotuvėse jau formuojasi eilės, o prieš sutrikimą. Vis dėlto skubėti pirkti pirmo pasitaikiusio modelio neverta. Pirmiausia apskaičiuokite, ką iš tiesų turėsite maitinti, įvertinkite paleidimo sroves, pasirinkite tinkamą fazę ir numatykite saugų prijungimą. Tik tada generatorius taps realiu atsarginiu planu, o ne brangia dėže garaže.
