Su birža susietas elektros tiekimo planas reiškia, kad mokate faktinę elektros kainą biržoje tą mėnesį – prie jos tiekėjas prideda fiksuotą maržą. Kaina kinta, tačiau ilgalaikiai duomenys rodo, kad verslas, gebantis lanksčiai valdyti savo suvartojimą, tokiu planu vidutiniškai moka mažiau nei perkant fiksuota kaina.
„Enefit“ duomenimis, šiais metais 8 iš 10-ies verslo klientų būtent ir pasirinko su birža susietą elektros energijos tiekimo planą.
Kodėl regioninė situacija šiandien palanki biržos planui
Lietuva paskutinius keletą metų tapo viena sparčiausiai atsinaujinančią energiją auginančių šalių regione. Lietuvoje pagaminama apie 40 proc. viso regiono saulės energijos ir 78 proc. vėjo energijos. Tai struktūriškai veikia kainas žemyn – ypač pavasarį ir vasarą, kai saulės ir vėjo generacija pasiekia piką.
Šį balandį biržos kaina Baltijos regione nukrito iki 5,82 ct/kWh – tokios balandžio mėn. kainos nebuvo nuo 2021 metų. Tai nėra išskirtinis atvejis: panašios tendencijos fiksuojamos vis dažniau, nes atsinaujinančių šaltinių pajėgumai regione toliau auga.
„Kuo daugiau vietinės elektros energijos pagaminame atsinaujinančiais šaltiniais, tuo labiau struktūriškai keičiasi biržos kainų logika. Pigios valandos ilgėja, o negatyvių ar itin žemų kainų periodai tampa vis dažnesni. Verslui, kuris tai supranta ir prisitaiko, tai – reali galimybė sutaupyti“, – sako Augustas Junevičius, „Enefit“ klientų patirties ir pardavimų vadovas.
Kuriam verslui biržos planas tinka labiausiai
Su birža susietų elektros tiekimo planų specifika – unikali ir nebūtinai vienodai tinkanti skirtingo profilio verslams. Tai svarbu suprasti prieš priimant sprendimą.
Biržos planas labiausiai tinka verslui, kurio suvartojimas nėra griežtai susietas su konkrečiomis valandomis. Gamybos įmonė, galinti paleisti daug elektros vartojančias linijas ne vakare, ryte, o dienos metu, kai elektros gaminama daugiausiai ir elektra biržoje įprastai pigiausia – idealus kandidatas. Sandėlis, kurio apšvietimas ar šaldymo sistema gali būti valdomi pagal kainos signalus – taip pat.
Sezoniškai dirbantis verslas – dar vienas profilis, kuriam verta apsvarstyti biržos planą. Jei didžioji dalis suvartojimo tenka pavasariui ir vasarai, kai atsinaujinančių šaltinių generacija regione didžiausia, o kainos žemiausios – biržos planas gali duoti apčiuopiamą naudą.
„Dažnai manoma, kad biržos planas tinka tik dideliam verslui su sudėtingomis sistemomis. Iš tikrųjų net smulkus verslas, nedidelė kavinė ar parduotuvė, kuri didžiąją dalį elektros suvartoja dienos metu ir gali kai kuriuos procesus perkelti į pigiausios elektros energijos intervalus, gali pajusti skirtumą sąskaitoje“, – pastebi A.Junevičius.
Fiksuotos kainos planas išlieka tinkamas verslui, kuriam biudžeto eilučių stabilumas – svarbiau už galimybę sutaupyti – pavyzdžiui, jei suvartojimas tolygus visą parą ir nėra jokio lankstumo, kada jį naudoti.
Ar jūsų verslas tinkamas biržos planui?
Atsakyti į šį klausimą nereikia būti energetikos ekspertu. Pakanka žinoti savo suvartojimo profilį ir turėti paskutines kelias elektros sąskaitas.
„Enefit“ kampanija „Pasitikrink“ leidžia greitai įvertinti, ar dabartinis planas atitinka jūsų verslo poreikius – ir ar biržos planas galėtų būti geresnis pasirinkimas. O jei kiltų klausimų, „Enefit“ specialistai pasiruošę įvertinti situaciją individualiai, be jokių įsipareigojimų.
Daugiau informacijos: „Enefit“ interneto svetainėje.
Apie „Enefit“
„Enefit“ – didžiausia elektros energijos tiekėja Baltijos šalyse, Lietuvoje veikianti nuo 2007 metų. Bendrovė buitiniams ir verslo klientams tiekia elektros energiją. 7 iš 10-ies verslo klientų renkasi „Enefit“ tiekiamą žalią elektros energiją. Baltijos šalyse ir Lenkijoje taip pat vystomas viešasis „Enefit“ elektromobilių įkrovimo tinklas, kuris vien Lietuvoje elektromobilių vairuotojams siūlo daugiau nei 300 viešojo įkrovimo stotelių.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė šiuo metu užima antrą vietą rinkoje pagal klientams tiekiamą elektros energijos kiekį. Bendrovė priklauso didžiausiai Baltijos šalių elektros gamybos ir prekybos įmonių grupei „Eesti Energia“. Grupės įmonės veikia Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje bei Lenkijoje.
