Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Elektros importas į Baltijos šalis – didžiausias per dvejus metus

Aukštos įtampos laidai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Aukštos įtampos laidai
Šaltinis: 15min
0
A A

Pastaraisiais mėnesiais Baltijos regionas importavo daugiau elektros nei gamino. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, sausį importuojamos elektros kiekis išaugo 9 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per dvejus metus. Tuo tarpu pagamintos elektros kiekis sumažėjo 3,1 proc.

Didžiausias importo rodiklis priklauso Lietuvai ir siekia 69 proc. Latvija importavo 35 proc. elektros, o Estija pagamino 23 proc. daugiau elektros nei suvartojo.

„Metų pradžioje elektros importas į Baltijos šalis augo dėl elektros kainų kritimo Skandinavijos regione bei efektyvaus „Estlink-2“ jungties veikimo, kai vidutinis perdavimo pajėgumas tarp Suomijos ir Estijos pasiekė aukščiausią mėnesio tašką – 992 MW. Tai užtikrino vienodas elektros kainas Suomijoje ir Estijoje 98 proc. laiko ir leido sumažinti elektros išlaidas Lietuvoje, importuojant pigesnę elektrą“, – sako Gatis Junghans, „Elektrum Lietuva“ valdybos narys.

Planuojama, kad iki birželio importuojamos elektros kiekis nemažės. Šiuo metu „Estlink-2“ jungties planuojamų remonto darbų grafikas nuo praeito mėnesio skiriasi labai mažai – kovą nepilnas 2 dienas dėl remonto darbų perdavimo pajėgumas sumažės iki 342 MW. Tačiau nėra pagrindo reikšmingiems trukdžiams iki pat šių metų birželio, kuomet planuojami 4 dienų remonto darbai, perdavimo pajėgumą sumažinsiantys iki 658 MW.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Aukštos įtampos laidai
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Aukštos įtampos laidai

Gamyba labiausiai sumažėjo Lietuvoje

Tuo tarpu elektros gamyba minėtu laikotarpiu labiausiai sumažėjo Lietuvoje – 4,4 proc., Estijoje ji krito 3,8 proc, o Latvijoje – 0,6 proc. Iš viso Baltijos šalys sausį pagamino 71 proc. reikiamos elektros energijos – 1686 GWh.

Sausį pagamintos elektros Dauguvos elektrinėse kiekis išaugo 14 proc. iki 108 GWh, tačiau, lyginant su ankstesniai metais, jis krito 57 proc. ir buvo mažiausias per paskutinius ketverius metus tuo pačiu laikotarpiu.

Pasak G.Junghans, Latvijoje gamybos apimtys – ne taip, kaip kitose šalyse – beveik nekito dėl vandens lygio Dauguvos upėje. 2015 m. pradžioje vandens pritekėjimo apimtis Dauguvoje augo iki 555 m3/sek, o tai yra 95 proc. daugiau už ilgametį šio mėnesio vidutinį lygį. Visgi tai neužtikrina šio rodiklio stabilumo visiems metams. Pavyzdžiui, praeitų metų sausį vandens pritekėjimo lygis Dauguvoje buvo net 14 proc. didesnis nei dabar, o bendras metų pritekėjimas buvo 33 proc. mažesnis už daugiametį to laikotarpio vidurkį.

Sausį pagamintos elektros Dauguvos elektrinėse kiekis išaugo 14 proc. iki 108 GWh, tačiau, lyginant su ankstesniai metais, jis krito 57 proc. ir buvo mažiausias per paskutinius ketverius metus tuo pačiu laikotarpiu.

Tuo tarpu bendros Baltijos šalių sąnaudos nesikeičiant orams išliko tokios pačios – tuo metu, kai Estijoje jos augo 2,1 proc., Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo atitinkamai 1,3 ir 0,2 proc. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką