Nors galutinių kitų metų tarifų dar nėra, tikėtina, kad vidutinė elektros kaina gyventojams kitąmet perkops per 50 centų už kilovatvalandę, rašo dienraštis. Šiemet ji siekia 45,56 cento už kilovatvalandę.
„Esminiai numatomi visuomeninių ir persiuntimo paslaugų kainų pokyčiai yra susiję su nuo 7,04 iki 10,49 cento už kilovatvalandę padidėjusiomis VIAP kainomis ir teisės aktuose numatytais šių paslaugų apmokestinimo principų pasikeitimu“, – „Verslo žinioms“ teigė Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorės „Lesto“ atstovas spaudai Ernestas Naprys.
Neoficialiomis „Verslo žinių“ žiniomis, kai kurioms buitinių vartotojų grupėms elektra gali brangti apie 6 centus. Tai susiję ir su kainų diferencijavimu pagal laiko zonas, ir su diegiamu realias sąnaudas atitinkančiu kainų modeliu.
„Lesto“ Kainų komisijai jau pateikė kainų skaičiavimus, tačiau kol kas jų nekomentuoja. Komisija iki lapkričio pabaigos įvertins, ar įkainiai neviršija patvirtintų viršutinių elektros kainų ribų.
Nuo kitų metų visos įmonės elektrą turės įsigyti laisvojoje rinkoje. Bendrovės, nepasirinkusios nepriklausomo tiekėjo, elektrą ir toliau galės pirkti iš „Lesto“, tačiau ne Kainų komisijos nustatyta kaina, o garantinio tiekimo kaina, kuri kitąmet bus didesnė – 21,15 cento už kilovatvalandę (dabar – 20,48 cento).
Papildyta 12.56 val.
Kadenciją baigiančios konservatorių ir liberalų Vyriausybės energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad alternatyva augančioms elektros kainoms yra atominė energetika ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Būtent šiuos projektus žada peržiūrėti naujoji centro kairės Vyriausybė ir tikėtinas jos lyderis socialdemokratas Algirdas Butkevičius.
Pastarasis atkerta, kad reikėtų nustatyti mažesnę gamybos kvotą Lietuvos elektrinei, už kurios gaminamą itin brangią elektrą per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestį sumoka visi vartotojai.
„Alternatyva šiam scenarijui (dėl brangstančių dujų ir didėjančių subsidijų žaliajai energetikai brangstanti elektra – BNS) – atominė energetika ir suskystintųjų dujų terminalas. Tačiau kol kas tokiai strategijai aiškaus pritarimo nėra. Nestatant atominės elektrinės reikia įvardyti alternatyvas – kiek elektros gaminsime iš dujų ar anglies ir kiek vystysime žaliąją energetiką“ , – pranešime spaudai teigė A.Sekmokas.
„Mes galime pasakyti – tikrai nesiruošiame to daryti (didinti VIAP mokesčio – BNS). Mes kol kas manome, kad VIAP, kuris yra nukreipiamas Elektrėnams, kur gaminama pusantros teravatvalandės (apie 1,5 mlrd. kWh elektros per metus – BNS), ir po to už tai reikia kompensuoti dideles sumas, mes manome, kad užtektų pusės teravatvalandės. Tada ir VIAP sukaupta suma galėtų būti mažesnė ir tikriausiai išspręstų problemą dėl VIAP nedidinimo“, – interviu portalui 15min.lt ketvirtadienį sakė A.Butkevičius.
Jis teigė apie tai kalbėjęs trečiadienį Pramonininkų konfederacijoje, kada susitiko su energetikos įmonių atstovais.
Nuo Naujųjų metų elektros kaina šalyje, prognozuojama, didės 5-6 centais už kilovatvalandę. Anot A.Sekmoko, tai aiškus signalas kuo greičiau apsispręsti, kaip Lietuva ateityje ketina apsirūpinti elektros energija.
„Elektra brangsta pirmiausia dėl sunkiai prognozuojamos gamtinių dujų kainos ir smarkiai didėjančių subsidijų žaliajai energetikai. Jeigu priklausomybė nuo vienintelio dujų tiekėjo ir toliau išliks, jeigu žaliosios energetikos nepapildys kitas pigus gamybos šaltinis, elektros kaina vartotojams augs ir ateityje“, – perspėjo energetikos ministras.
