Elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo beveik perpus ir pasiekė žemiausią lygį nuo balandžio pabaigos

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 49 proc. iki 39 Eur/MWh. Kainos kritimą daugiausia lėmė Baltijos šalyse ir Šiaurės Europoje išaugusi elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių elektrinių. Karščio banga kitose Europos rinkose išlaikė aukštesnį kainų lygį.

Šaltinis:

15min

Elektros linija / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Liepos 27 – rugpjūčio 2 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 49 proc. nuo 75 Eur/MWh iki 39 Eur/MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 25 Eur/MWh.

„Praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 49 proc. ir pasiekė žemiausią savaitinį lygį nuo balandžio 20–26 d. Nors karščio banga daugelyje Europos rinkų lėmė elektros kainas, pavyzdžiui, Vokietijoje vidutinė savaitės elektros kaina siekė 117 Eur/MWh, Baltijos šalyse kainos mažėjo dėl išaugusios atsinaujinančių energijos išteklių gamybos vietoje ir Šiaurės Europoje. Lietuvoje vėjo elektrinių gamyba per savaitę išaugo 26 proc., o bendra vietos generacija padidėjo 9 procentais. Tuo metu Pietryčių Europoje sausra ir karščiai ribojo elektros gamybą: mažėjant upių vandens lygiui, dalis branduolinių elektrinių buvo priverstos mažinti generaciją, o į šilumines elektrines vandens keliais sunkiau pristatyti kurą. Dėl kritiškai žemo Dunojaus vandens lygio Rumunijoje paskelbta nepaprastoji padėtis“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę nepakito ir išliko 240 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 84 proc. šalies poreikio*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 202 GWh – 9 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 184 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos gamino saulės elektrinės. Šių elektrinių gamyba padidėjo 8 proc. nuo 80 GWh iki 87 GWh. Vėjo elektrinių generacija padidėjo 26 proc. nuo 59 GWh iki 75 GWh. Hidroelektrinės pagamino 16 GWh, šiluminės jėgainės – 14 GWh o kitos elektrinės – 9 GWh. Praėjusią savaitę saulės jėgainės gamino 43 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės pagamino 37 proc., hidroelektrinės – 8 proc., šiluminės jėgainės – 7 proc., o kitos elektrinės – 5 procentus.

Bendras importo kiekis nepakito ir išliko 97 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 71 proc. importuotas iš Švedijos, 27 proc. iš Latvijos ir 2 proc. iš Lenkijos. Eksporto srautai iš Lietuvos padidėjo 28 proc. nuo 47 GWh iki 60 GWh. 46 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 40 proc. į Latviją, o likę 14 proc. į Švediją.

„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 85 proc. Lenkijos kryptimi ir 9 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 7 proc. Švedijos kryptimi ir 58 proc. Lietuvos kryptimi.