Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 29d. 16:39

Elektros kainų pikas Švedijoje kilstelėjo kainas ir Lietuvoje

Elektra
123RF.com nuotr. / Elektra

Sumažėjusi gamyba vėjo ir branduolinėse jėgainėse Švedijoje praėjusią savaitę 26 proc. kilstelėjo elektros kainą Lietuvoje ir užleido dalį rinkos Lietuvos ir trečiųjų šalių šiluminėse elektrinės pagamintai elektrai.

„Kainos šoktelėjo į viršų, kai po vidurvasario švenčių išaugus suvartojimui, dienos metu sumažėjo vėjo generacija ir trūkstamą kiekį turėjo padengti šiluminės elektrinės. Taip pat, situaciją sunkino sumažėjusi atominių elektrinių pasiūla. Dėl remontų praėjusią savaitę iš viso nebuvo prieinama virš 4 GW generacijos“, – pranešime sakė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Pasak jo, tokie remonto darbai yra įprasta situacija. Vasarą, kai mažėja elektros paklausa, elektrinių operatoriai atlieka iš anksto suplanuotus jėgainių priežiūros ir remonto darbus. Praėjusią savaitę buvo remontuojami Švedijos Ringhalss ir Forsmarko atominių elektrinių blokai.

Birželio 22–29 dienomis vidutinė elektros kaina Lietuvoje augo 26 proc, iki 45,1 euro už MWh, o kaina Latvijoje ir Estijoje buvo kiek aukštesnė ir siekė 45,3 euro.

Kainos augimui didžiausios įtakos turėjo pabrangęs importo srautas iš pietinių Švedijos „Nordpool“ biržos kainų zonų. Ten kainos ketvirtadienį buvo didžiausios šiais metais ir piko valandomis pasiekė net 200 eurų.

Lietuvoje elektros suvartojimas liko stabilus ir mažėjo tik 1 proc. iki 220 GWh. Gamyba Lietuvoje augo 12 proc. ir užtikrino 44 proc. poreikio. Šalyje pagaminta 97 GWh elektros.

Daugiau nei pusę (53 proc.) elektros pagamino šalies šiluminės elektrinės (jų gamyba augo 16 proc.), 18 proc. – hidroelektrinės ( 4 proc.), 8 proc. – vėjo jėgainės (mažėjo 4 proc.), 21 proc. – kitos elektrinės.

59 proc. šalies elektros suvartojimo buvo importuota (bendras jos srautas mažėjo 3 proc.), 45 proc. pateko iš trečiųjų šalių, 37 pro . – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 16 proc. – per sieną su Latvija, 2 proc. – per „Litpol Link“ jungtį su Lenkija.

„Importas iš trečiųjų šalių priklauso ne tik nuo situacijos Lietuvos ar Švedijos rinkoje, bet ir kas dedasi trečiose šalyse. Todėl jis labai svyruoja priklausomai nuo laikotarpio. Nepaisant nepalankių rinkos sąlygų Skandinavijoje, praėjusią savaitę importas sudarė tik maždaug 77% anksčiau buvusio trečiųjų šalių importo“, – teigia L.Varanavičius.

Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 54 proc., Lietuvos kryptimi – 5 proc., „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 60 p;roc., o Švedijos kryptimi – 2 proc.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

11:55
26:29
01:19

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką