Lietuvoje importuota 86 proc. suvartotos elektros, 40 proc. iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 25 proc. – iš Švedijos, o 35 proc. – iš trečiųjų šalių. Kaip skelbiama biržoje „Nord Pool“, iki kovo 1 d. ribojamas Lietuvos ir Karaliaučiaus linijos pralaidumas. Palyginti su ankstesne savaite, elektros poreikis ir gamyba Baltijos šalyse beveik nepasikeitė. Hidroelektrinių gamyba smuko 11 proc. iki 65 GWh, o vėjo elektrinių gamyba sumažėjo per pusę iki 16 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 4 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.
Visą praėjusią savaitę Baltijos šalyse, Suomijoje ir Švedijos ketvirtojoje zonoje vidutinė dienos elektros kaina buvo didesnė nei likusiose Švedijos prekybos zonose. Kainų skirtumas susidarė dėl nepakankamo elektros jungčių pralaidumo tarp Švedijos prekybos zonų ir tarp Švedijos bei Suomijos.
Palyginti su ankstesne savaite, „Nord Pool“ sistemos vidutinė kaina buvo 6 proc. didesnė dėl per pusę sumažėjusios vėjo elektrinių gamybos Švedijoje ir Suomijoje. Be to, didžiąją dalį savaitės Švedijoje buvo ribojama „Forsmark“ atominės elektrinės gamyba.
Sausio 30 – vasario 5 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 49 proc., Baltarusijos-Lietuvos – 45 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 68 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 80 proc., o Lietuvos kryptimi - 2 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 53 proc.
