Pasak energetikos viceministro Egidijaus Purlio, siūlomi pakeitimai galėtų užtikrinti dalies Lietuvos verslo konkurencingumą, o kartu ir pritraukti į šalį aukštą pridėtinę vertę kuriančias įmones.
„Įmonės, rinkdamosi valstybę, į kurią investuoti, didelį dėmesį kreipia į elektros energijos kainą. (...) Kartu norime paraginti įmones investuoti į energiją taupančias priemones, tai leistų ateityje dar labiau mažinti išlaidas elektros energijai“, – penktadienį diskusijoje apie VIAP kainos diferencijavimą sakė E. Purlys.
Siūloma, kad daugiau kaip 1 gigavatvalandę (GWh) elektros per metus sunaudojusios įmonės, neturinčios skolų valstybei už VIAP, galėtų susigrąžinti 85 proc. VIAP kainos dalies, susijusios su elektros gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, šios elektros energijos balansavimu ir jos centralizuota prekyba. Tokios įmonės turės įsipareigoti dalį susigrąžintos sumos investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.
Energetikos ministerijos siūlomos VIAP kainos diferencijavimo priemonės būtų taikomos atlikus konsultacijas su Europos Komisija ir suderinus paramos schemą.
Panašias diferencijuotas VIAP schemas taiko Danija, Graikija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Latvija, Rumunija, Slovėnija, Čekija, Bulgarija, Švedija ar Jungtinė Karalystė.
Jonavos trąšų gamyklos „Achema“ teisininkas Rytis Budrius sako teigiamai vertinantis Energetikos ministerijos iniciatyvą, bet sako, kad jos nepakanka.
„Ministerijos pasiūlymai nesprendžia esminių problemų energetikos sektoriuje, pirmiausia energetinio saugumo klausimų, taip pat niekaip nesprendžia Lietuvos pramonės ir ūkio konkurencingumo su pagrindiniais konkurentais Vakaruose. Neturime lygiuotis į Rumuniją, mūsų konkurentai yra Skandinavijos, Vokietijos rinkose. Ir jeigu vokiečių toks pats gamintojas nemoka panašaus mokesčio, tai mes mokame“, – BNS tvirtino R.Budrius.
Pasak jo, šiuo metu nėra aišku, kaip „Achemai“ pavyktų pasinaudoti dabar siūloma lengvata.
„Pagal pasiūlytą projektą turi nebūti tariamų skolų valstybei. „Achema“ šiai dienai su Energetikos ministerija diskutuoja ir ginčijasi teismuose, ar tai yra skolos, ar ne. Pati ministerija sako, kad ši schema turi būti suderinta (su Europos Komisija – BNS) kaip valstybės pagalba, bet šiuo metu teismuose ji teigia, kad neturi būti suderinta. Tai tegul apsisprendžia“, – teigė R.Budrius.
„Orlen Lietuva“, „Achema“ bei „Lifosa“ siekia, kad VIAP mokestis už jų reikmėms pasigamintą elektrą būtų sumažintas arba panaikintas. Nuo 2011 metų panaikinta VIAP mokesčio išimtis, pagal kurią jo nereikėjo mokėti už savo reikmėms pasigamintą elektrą, labiausiai užgulė „Orlen Lietuvą“, „Achemą“, „Lifosą“, „Putokšnį“ bei kitas įmones.
VIAP lėšomis remiama atsinaujinančios elektros gamyba, jos rezervai, svarbūs infrastruktūros projektai. VIAP biudžetas šiemet sieks 145,271 mln. eurų (pernai – 146,243 mln. eurų).
VIAP tarifas 2018 metais elektrą gaminantiems vartotojams („Achemai“, termofikacijos elektrinėms ir kitiems) bus 1,304 cento už kilovatvalandę (be PVM) – 11 proc. mažiau nei pernai, o visiems kitiems – 1,350 cento už kilovatvalandę, arba 2,6 proc. mažiau.
