Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Energijos išteklių biržos „Baltpool“ generalinė direktorė Laura Žalaitė: „Iššūkiai biokuro rinkai – skaidrumas ir krintančios dujų kainos“

Biokuro biržos "Baltpool" generalinė direktorė Žalaitė
Biokuro biržos "Baltpool" generalinė direktorė Laura Žalaitė
Šaltinis: energymarket.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nuo 2016 metų pusę sunaudojamo biokuro šilumos tiekimo įmonės turės įsigyti biokuro biržoje. Kol kas šį skaidrų rinkos instrumentą pripažįsta tik nedaugelis šilumos tiekėjų, garsiai trimituojančių apie biokuro naudą. Dar vienas iššūkis, laukiantis prekybos biokuru – penktadaliu prognozuojamas gamtinių dujų kainų mažėjimas.

Apie iššūkius biokuro rinkai – EnergyMarket.lt interviu su Energijos išteklių biržos „Baltpool“ generaline direktore Laura Žalaite.

– Kaip reaguos biokuro birža, jeigu gamtinės dujos atpigs 20 procentų?

– Šį klausimą reikėtų išskirti į dvi dalis: kuro pasirinkimas jau esančiose katilinėse, turinčiose technologinę galimybę laisvai rinktis deginamo kuro rūšį, ir naujų biokuro katilinių diegimas. Kadangi biokuras yra kelis kartus pigesnis nei dujos, todėl dujų kainos sumažėjimas reikšmingos įtakos biokuro panaudojimui jau egzistuojančiuose įrenginiuose neturės.

Biokurą deginančių katilų statyba yra daug brangesnė nei dujinių, todėl atpigus dujoms gali kilti diskusijų, ar investicijos yra pagrįstos ir tikrai atsipirks.

Tačiau biokurą deginančių katilų statyba yra daug brangesnė nei dujinių, todėl atpigus dujoms gali kilti diskusijų, ar investicijos yra pagrįstos ir tikrai atsipirks.

– Biokuro kainos šiuo metu yra labai skirtingos. Akivaizdu, kad birža yra tas instrumentas, kuris gali parodyti realias biokuro kainas. Tačiau didelio pritarimo biržos veiklai nėra. Kodėl?  

– Biržoje registruota per 100 dalyvių, trečdalis kurių jau realiai teikia pavedimus. Nuo biržos vystymo darbų pabaigos 2013 metų rugpjūtį, sandoriai sudaromi beveik kiekvieną aukcioną. Taigi realiai veikiame tik 9 mėnesius.

Natūralu, jog rinkai reikia laiko išmokti naudotis naujovėmis bei jas priimti, įsisavinti prekybos taisykles, todėl sandoriai kol kas maži. Tikimės, kad praktiškai nuo pradžios iki galo procesą išbandžiusių dalyvių pasitikėjimas ir pritarimas biržos veiklai didės, o kartu augs ir sandorių dydžiai ir biržos apyvarta.

Pereinamasis laikotarpis įtvirtintas ir Energijos išteklių rinkos įstatyme, kuris numato, kad vis didesnę dalį naudojamo biokuro šilumos tiekimo įmonės turės įsigyti biržoje.

– Kas lemia biokuro kainas Lietuvoje?

– Įprastu atveju biokuro kainas turėtų lemti biokuro paklausos/pasiūlos balansas regione, metų laikas – šildymo ar nešildymo sezonas, žaliavos, iš kurių gaminamas biokuras, kainos, darbo jėgos ir transportavimo kaštai.

Be to, situacijai Lietuvoje įtaką neišvengiamai daro ir pokyčiai kaimyninėse šalyse. Pavyzdžiui, Lenkija yra biokuro importuotoja, Latvija – eksportuotoja, tad paklausos/pasiūlos kaita šiose šalyse daro įtaką ir mūsų rinkai.

Blogai, kad Lietuvoje ne visada biokuro kainas galima paaiškinti objektyviais kriterijais.

Blogai, kad Lietuvoje ne visada biokuro kainas galima paaiškinti objektyviais kriterijais.

– Kaip reikėtų vertinti faktą, kad kaimyninėse savivaldybėse kainos skiriasi net trečdaliu – pavyzdžiui, Vilnius moka 30 proc. daugiau nei Širvintos, Molėtai ar Utena?

– Dideli kainų skirtumai mažoje teritorijoje rodo ir didelį rinkos neefektyvumą, kurį gali lemti tiek konkurencijos, tiek ir biokuro pirkimo proceso trūkumai.

Padidėjus biržos likvidumui, ši problema turėtų būti išspręsta, o visi skirtumai paaiškinami tik objektyviais kriterijais – sezoniniai, regioniniai pokyčiai, laikini rinkos sukrėtimai ir panašiai.

– Kas buvo sunkiausia, kuriant biokuro biržą?

– Didžiausias iššūkis buvo suderinti pirkėjų ir pardavėjų reikalavimus, užtikrinti, kad vienos šalies interesai nebūtų atstovaujami labiau nei kitos. Juk dalyviai labai skiriasi – pradedant smulkiais ūkininkais ir baigiant stambiomis katilinėmis. Todėl jų tikslai, poreikiai ir galimybės taip pat labai skirtingi.

Biokuro biržos atsiradimas paskatino ir standartizuotos tvarkos atsiradimą už biržos ribų – 2013 metų rudenį patvirtintos Kietojo biokuro apskaitos taisyklės.

– Kaip, jūsų manymu, situacija atrodys Lietuvoje, tarkim, po 3-5 metų? 

– Jeigu išliks dabar vyraujančios biokuro panaudojimo augimo tendencijos, biokuras taps strategiškai reikšmingas išteklis. Nuo 2011 metų biokuro sunaudojimas vien Kainų komisijos licencijuojamose centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse išaugo apie 42 proc. O vis dar tik apie trečdalis centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama iš biokuro.

Valstybė turi planus šį skaičių padidinti iki 70 proc., tad rinka dvigubės.

Valstybė turi planus šį skaičių padidinti iki 70 proc., tad rinka dvigubės.

Toks spartus biokuro panaudojimo augimas yra didelė galimybė besivystančiam verslui, o ją išnaudoti padės biokuro birža.

Kaip žinoma, nuo 2016 metų pusę sunaudojamo biokuro šilumos tiekimo įmonės turės įsigyti biokuro biržoje ir tai sudarys sąlygas efektyviausiai dirbantiems tiekėjams gauti tiesioginius užsakymus.

EnergyMarket.lt

 

energymarket.lt
Komentarai
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką