„Dujų tranzito per Ukrainą tęstinumas po 2020 metų (pasibaigus dabartinės sutarties tarp Ukrainos ir Rusijos galiojimui – red.) yra prioritetinis ES reikalas“, – Kijeve pareiškė Europos Komisijos viceprezidentas.
Pasak M.Šefčovičiaus, Ukraina turi milžinišką potencialą tapti energetikos centru Europos Sąjungai, ir ES pasirengusi remti Ukraina, kaip svarbią rusiškų dujų tranzito šalį.
Kremlius netruko sureaguoti į šį M.Šefčovičiaus pasisakymą.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog rusiškų dujų tranzito per Ukrainą į Europą pratęsimą po 2019 metų nulems ne politiniai, o ekonominiai veiksniai.
„Dujų tranzitas – tai ne politinio, o ekonominio tikslingumo, ekonominės naudos, tiekimo stabilumo ir saugumo reikalas. Todėl dujos bus eksportuojamos tais koridoriais, kurie bus naudingiausi ir saugiausi tiek pardavėjui, tai yra Rusijai, tiek ir pirkėjams Europoje“, – žurnalistams sakė oficialus Kremliaus atstovas.
Rusija, siekdama sumažinti Ukrainos svarbą dujų eksporte į Europą, sparčiai įgyvendina ją aplenksiančio naujo dujotiekio „Turkish Stream“ projektą, taip pat aktyviai siekia Briuselio pritarimo padvigubinti Baltijos jūrą kertančio dujotiekio į Vokietiją „Nord Stream“ pralaidumą.
