Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paragino Rusijos dujų milžinę „Gazprom“ vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir atnaujinti dujų tiekimą Ukrainai.
Dujų tiekimas buvo nutrauktas po to, kai Stokholmo arbitražas nurodė „Gazprom“ sumokėti Ukrainai 2,56 mlrd. JAV dolerių pagal ankstesnę nutartį. „Gazprom“ pažadėjo sprendimą skųsti ir kovo 1 d. atsisakė atnaujinti dujų tiekimą Ukrainai.
ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini susidariusią padėtį aptarė su Ukrainos prezidento Petro Porošenka vizito Kijeve metu.
„Mes sutariame, kad „Gazprom“ privalo gerbti savo sutartinius įsipareigojimus“, – žurnalistams sakė ji.
Vėliau įvykusio susitikimo su studentais metu F. Mogherini sakė, kad už ES energetikos komisaras Marošas Ševčovičius jau rengia „itin intensyvias konsultacijas“ dėl šio konflikto. Pareigūnė taip pat pridūrė, kad ES yra pasirengusi padėti tarpininkaudama, tačiau iki šiol rengtų derybų pobūdžio nedetalizavo.
Praėjusio mėnesio pabaigoje Stokholmo arbitražas paskelbė antrąją nutartį „Gazprom“ ir „Naftogaz“ byloje – dėl rusiškų dujų tranzito per Ukrainą. Rusijos milžinė buvo įpareigota sumokėti „Naftogaz“ 4,63 mlrd. JAV dolerių už dvišalės dujų tranzito sutarties sąlygų nesilaikymą – per mažas faktines tranzito apimtis. Ši nutartis iš esmės reiškė, kad „Gazprom“ tampa skolinga Ukrainai 2,56 mlrd. dolerių.
Bendrovė „Gazprom“ vėliau pranešė pirmąją Stokholmo arbitražo nutartį apskundusi, o antrąją planuojanti užginčyti vėliau šį mėnesį.
Be to, „Gazprom“ informavo „Naftogaz“ apie pradėtą dujų tiekimo Ukrainai ir jų tranzito per ją sutarčių nutraukimo per Stokholmo arbitražą procesą. Šios sutartys 2009-aisiais buvo pasirašytos laikotarpiui iki 2019 metų pabaigos.
Maždaug 15 proc. dujų, kurių Europa perka iš Rusijos, yra transportuojama per Ukrainą. Rusija nori ateityje aplenkti Ukrainą ir dėl to nori nutiesti „Nord Stream 2“ dujotiekį Baltijos jūros dugnu.
Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos parlamentų vadovai sekmadienį pareiškė, kad Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream“ yra Rusijos valstybinės politikos instrumentas, pagilinsiantis Europos priklausomybę nuo Rusijos. Estijos parlamento pirmininkas šį laišką pasirašė pirmadienį.
Savo ruožtu Vokietijos kanclerė Angela Merkel gynė minėtą projektą Lenkijos premjero Mateuszo Morawiecki vizito Berlyne metu praėjusį mėnesį.
