ESO šiemet į požeminių elektros kabelių tiesimą investavo 11,4 mln. eurų – 54,1 proc. daugiau nei pernai sausio-birželio mėnesiais.
„Šiais metais ekstremalių gamtos reiškinių visoje Lietuvoje fiksuojama daugiau ir matome, jog daugiau kaip 50 proc. visų šiais metais įvykusių gedimų elektros tinkle lėmė būtent gamtos poveikis. Dažniausiai gedimus tinkle sukelia prie linijos, pūstelėjus stipresniam vėjo gūsiui, prisilietusios medžių šakos ar ant oro linijų nuvirtę medžiai. Stengiamės užtikrinti patikimą elektros tiekimą ne tik plėsdami požeminį elektros tinklą, bet ir valydami oro linijų trasas bei diegdami išmaniojo tinklo priemones, kurios leidžia akimirksniu atnaujinti elektros tiekimą rezerviniais pajėgumais“, – pranešime spaudai cituojamas ESO Tinklų vystymo tarnybos direktoriaus Rytis Borkys.
Anot jo, ESO šiemet iš viso planuoja pakeisti 2662 kilometrus elektros oro linijų į požeminius kabelius – 2,6 karto daugiau nei 2016 metais.
Šiemet ESO panaikino daugiau kaip 1,1 tūkst. kilometrų oro linijų ir 2977 betoninių atramų, kurių bendras svoris siekia 2149 tonas. Dalį atramų, ant kurių įrengtos gatvių apšvietimo lempos, įsigijo šalies savivaldybių valdomi gatvių apšvietimo tinklai.
Šiuo metu ESO valdomame elektros skirstymo tinkle vyrauja oro linijos. Iš viso tai 125,359 tūkst. kilometrų elektros linijų: 74,1 proc. iš jų sudaro elektros oro linijos, 25,9 proc. – požeminiai elektros kabeliai.
ESO akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.
