Pagrindiniai programos akcentai – atviros ir laisvos kuro bei elektros rinkos kūrimas, taip pat elektros energijos sistemos sinchronizavimas su Vakarų Europa.
Dokumente taip pat skelbiami energijos vartojimo efektyvumo gerinimo, elektros gamybos iš atsinaujinančiųjų šaltinių dalies didinimo, dujų tiekimo šaltinių įvairinimo ir energijos tiekimo vartotojams sutrikimų mažinimo planai.
Numatoma, kad iš atsinaujinančiųjų šaltinių gaminama elektros energija 2030 metais turi būti patenkinama 50 proc. viso šalies elektros poreikio.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslo bus siekiama renovuojant pastatus, didinant vartojimo ekonomiškumą pramonėje bei tobulinant gatvių apšvietimo sistemas.
Gyvenamųjų namų renovacijai 2017–2020 metais numatyta skirti 108,7 mln. eurų, o iš viso per šį laikotarpį energetikos ūkio plėtrai – 363 mln. eurų. Didžiąją dalį šių investicijų tikimasi padengti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
Valstybė taip pat planuoja 105,6 mln. eurų skirti energijos vartojimo efektyvumo didinimui pramonėje bei gatvių apšvietimo sistemoje, 48,9 mln. eurų – visuomeninės paskirties pastatų renovacijai, 63,3 mln. eurų – šilumos tiekimo sistemos modernizavimui ir 31,3 mln. eurų – aktyvesniam alternatyvaus kuro naudojimui transporto sektoriuje.
Programoje skelbiama, kad 2030 metais 80 proc. suvartojamos šilumos energijos turi būti gaminama iš atsinaujinančiųjų šaltinių, pagrindinio dujų tiekėjo dalis rinkoje neturi viršyti 70 proc., o didžiausio dujų pardavėjo – 32 procentus.
Programa sudaryta vadovaujantis Paryžiaus klimato paktu – istoriniu tarptautiniu susitarimu dėl kovos su klimato pokyčiais.
