Labiausiai nerimauja keturios ES valstybės narės, iš Rusijos gaunančios visas suvartojamas dujas. Tačiau yra dar dvylika valstybių narių, kurios iš Rusijos perka daugiau kaip pusę suvartojamų dujų.
Pokalbiuose – daugiausia neoficialiuose – su vamzdynų operatoriais, energetikos įmonių vadovais ir vyriausybių atstovais matyti keletas susirūpinimą keliančių klausimų.
Jei Ukraina ir toliau vilkins atsiskaitymą už dujas, kurių kainos, jos teigimu, buvo nesąžiningai padidintos, ar Rusija nutrauks dujų tiekimą šiai šaliai?
Tuose pokalbiuose neretai minima, kad nafta yra pinigai, bet dujos yra galia.
Jei Rusijai būtų skelbiamos vis griežtesnės sankcijos, ar prezidentas Vladimiras Putinas atkeršytų užsukdamas dujų čiaupus? Ar tai Rusijai per brangiai kainuotų?
Jei Ukraina ir toliau vilkins atsiskaitymą už dujas, kurių kainos buvo nesąžiningai ir žiauriai padidintos, ar Rusija nutrauks dujų tiekimą šiai šaliai?
Penktadienį Varšuvoje rengiamos Ukrainos, Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) derybos, kuriose bus bandoma rasti susitarimą.
O jeigu konfliktas įsipliekstų tiek, kad galbūt galėtų būti panaudoti tikrieji ginklai, ar saugumo tikslais reikės uždaryti dujotiekius? Ukraina yra didžiausia pasaulyje dujų tranzito šalis.
Svarstomi įvairūs scenarijai, kai kurie – labiau tikėtini, kiti – mažiau.
Nors dar tik paskutinis pavasario mėnuo, jau imama nerimauti dėl galimo dujų atsargų trūkumo ateinančią žiemą
Dalis ekspertų mano, kad energijos tiekimas į ginčą neturėtų būti įtrauktas, nes abi šalys prarastų per daug.
Šiaip ar taip, dujos yra viena vertingiausių Rusijos eksporto prekių, o tiekimas Vakarų Europai nesutrikdavo net ir Šaltojo karo metais, kai Rytų ir Vakarų konfliktas buvo gerokai rimtesnis.
Tačiau, nors dar tik paskutinis pavasario mėnuo, jau imama nerimauti dėl galimo dujų atsargų trūkumo ateinančią žiemą.
Tai kodėl Vakarų šalys nesiima skubių veiksmų, kad atsisakytų priklausomybės nuo rusiškų dujų?
Į tai galima trumpai atsakyti, kad jos bando tai padaryti ir apsvarstys įvairias idėjas šį savaitgalį rengiamame Didžiojo septyneto (G7) energetikos ministrų susitikime.
Sprendimas – SGD terminalai
Ukrainai greičiausias sprendimas būtų pirkti dujas iš Vakarų tiekėjų, o ne iš Rusijos, ir keli dujotiekiai jau buvo pritaikyti vadinamajam atvirkštiniam tiekimui.
Pavyzdžiui, Ukrainai parduodamos Vokietijos energetikos milžinės RWE turimos dujos, kurios dujotiekiais tiekiamos per Lenkiją ir Vengriją. Visai neseniai prie šios prekybos sutiko prisijungti Slovakija. Tačiau tiekiami kiekiai yra per maži Ukrainos poreikiams patenkinti.
Daugelis šalių deda daug vilčių į naujus dujų šaltinius, visų pirma į suskystintas gamtines dujas (SGD), kurios pristatomos laivais
Be to, daugelis šalių deda daug vilčių į naujus dujų šaltinius, visų pirma į suskystintas gamtines dujas (SGD), kurios pristatomos laivais.
Lietuva, kuri yra visiškai priklausoma nuo rusiškų dujų, stato Klaipėdos uoste SGD terminalą, kuris leistų šaliai dujas gauti iš bet kurios pasaulio vietos.
Priimti sprendimą dėl dujų tiekimo alternatyvos sukūrimo Lietuvą 2010 metais paskatino dujų kainų kilimas ir politinis neapibrėžtumas. Nerimą dar padidino įvykiai Ukrainoje.
Pietų Korėjoje specialiai pastatytame laive, kuris pavadintas „The Independence“ ir kuris Klaipėdos uostą turėtų pasiekti lapkritį, įrengiama speciali įranga, SGD paversianti dujomis.
Siekiant laikytis terminų, pagal kuriuos pirmoji partija į naująjį terminalą turėtų būti pristatyta iki metų pabaigos, terminalo statybos darbai vyksta visą parą, darbuotojų skaičius buvo padidintas tris kartus, o Lietuvos prezidentė projektą laiko nacionaliniu prioritetu.
SGD, kaip alternatyvą, vertina ir Lenkija, Estija bei Ukraina.
Tačiau SGD perkamos ir parduodamos pasaulinėje rinkoje, todėl dėl tiekimo iš tokių šalių kaip Trinidadas ar Kataras turi būti konkuruojama, o 2011 metais, kai Japonija po nelaimės Fukušimos atominėje elektrinėje uždarė savo atomines jėgaines, kainos smarkiai pakilo.
Perėjimas nuo rusiškų dujų prie SGD užtikrintų didesnį saugumą, bet gali brangiai kainuoti
Taigi perėjimas nuo rusiškų dujų prie SGD užtikrintų didesnį saugumą, bet gali brangiai kainuoti.
Skalūnų dujos į pagalbą ateitų dar negreit
Tikimasi, kad netrukus savo skalūnų dujas, kurios būtų skystinamos, į pasaulio rinką pradės tiekti JAV. Tačiau tai įvyktų ne anksčiau kitų metų, kai Luizianoje pradės veikti pirmasis eksporto terminalas.
Kiti terminalai bus parengti vėliau.
Taigi nepaisant kelių Europos lyderių raginimų, JAV dujos „į pagalbą ateitų“ dar negreit, rašo apžvalgininkas.
Kita galimybė Europai būtų didinti savo pačios dujų tiekimą.
Norvegija, Didžioji Britanija ir Nyderlandai galėtų pabandyti tai padaryti, tačiau ekspertai abejoja, ar joms pavyktų labai padidinti tiekimą.
Yra ir kitas planas – plėtoti skalūnų dujų gavybą.
Tačiau šioje srityje į priekį judama lėtai, nes kelios Europos šalys, nerimaudamos dėl galimo hidraulinio skaidymo poveikio aplinkai, nepritaria šiam skalūnų dujų gavybos metodui.
Taigi kiekviena idėja turi trūkumų arba yra susijusi su ilgesniais terminais ar didesnėmis išlaidomis. Tačiau kuo prastesnė padėtis Ukrainoje, tuo didesnė tikimybė, kad energija galėtų tapti sankcijų taikiniu arba keršto už sankcijas ginklu.
Ir tai turėtų paskatinti aktyviau ieškoti būdų, kaip būtų galima nutraukti Rusijos dominavimą šio lemiamai svarbaus ištekliaus tiekimo srityje.
